Peržiūrėti šaltinį Deimantas

{{šaltiniai+}}
{{Kristalas
| name={{PAGENAME}}
| image=Rough diamond.jpg
| kategorija = [[Mineralas]], Grynuolių klasė
| cheminė formulė = [[Anglis]], C
| spalva=Bespalvė, gelsva, rusva, rečiau violetinė, rausva, žydra
| skalumas=tobulas
| lūžimai=kriaukliški
| kristalo struktūra =kubinė
| brėžis=jokio
| blizgesys=deimanto
| lūžis=2,417
| tankis=3,516-3,525
| kietumas=10
}}
'''Deimantas''' – grynuolių klasės [[mineralas]], jo cheminė sudėtis – kristalinė [[anglis|anglies]] modifikacija.

Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio {{gr|adamas}} – nenugalimasis.<ref>[http://www.akmensmagija.lt/lt/akmenys/akmenys-a-g/deimantas Deimantas (akmensmagija.lt)]</ref>

== Savybės ==
Deimantai būna bespalviai, [[pilka|pilki]], [[balta|balti]], melsvi, gelsvi, tamsiai [[ruda|rudi]]. [[Spalva]] priklauso nuo kristalo gardelėje esančių priemaišų. Deimantai būna ir skaidrūs, ir neskaidrūs. Deimantas turi labai gerą skalumą, o blizgesys – deimantinis (žaižaruojantis įvairiomis [[vaivorykštė]]s spalvomis), riebus.

Deimantai nėra sudaryti vien tik iš anglies. Deimante gali būti silicio, geležies, titano, magnio, kalcio oksidų, azoto ir kitos priemaišos. Taip pat pasitaiko kitų mineralų intarpų – [[grafitas|grafito]], [[olivinas|olivino]], [[piropas|piropo]] ir kt. Kristalo singonija kubinė. Dažniausiai randami oktaedro, rečiau kubo formos kristalai.

Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Pagal [[Moso skalė|Moso skalę]] jo kietumas yra 10. Jis atsparus [[rūgštis|rūgštims]] ir [[šarmas|šarmams]]. Temperatūrose tarp 600&nbsp;°C ir 800&nbsp;°C deimantą gali paveikti tik [[deguonis]] ir [[fluoras]],<ref>MATULIS Bronius, JANICKIS Vitalijus. ''Metalai, metaloidai ir nemetalai.'' Kaunas: Technologija, 2010, 164 p. ISBN 978-9955-25-862-9.</ref> o ore sudega prie 800&nbsp;°C.
Savo išorinėmis savybėmis deimantas smarkiai skiriasi nuo kitų anglies atmainų. Jis bespalvis, skaidrus ir yra vienas iš kiečiausių mineralų. Jo tankis – 3,51. Deimantai randami gamtoje vandens suneštose įvairių akmenų atlaužose drauge su kitais brangakmeniais ir tauriaisiais metalais. Didžiausias iki šiol rastas deimantas sveria 621,2 g. Deimantas ne tik labai kietas, bet taip pat ir labai trapus. Susmulkinti deimantų milteliai naudojami brangakmeniams ir patiems deimantams šlifuoti. Tam tikru būdu nušlifuoti, visiškai skaidrūs deimantai vadinami [[briliantas|briliantais]]. Didžioji randamų deimantų dalis sunaudojama pramonėms tikslams: kietoms uolienoms gręžti, stiklams rėžti, šlifuoti. Deimantų reikšmė liaudies ūkyje labai didelė, pvz.; naudojant deimantinius antgalius naftos gręžiniams gręžti, proceso greitis padidėja 20 – 30 kartų. Kaitinami ore, sudega ir virsta pelenais; kaitinami be oro virsta grafitu. Veikiamas saulės šviesos, ultravioletinių ar saulės spindulių, švyti žydrai, žalsvai ar gelsvai.

== Radimvietės ==
[[Vaizdas:Diamantenvorkommen.png|thumb|left|200px|Šalys, kuriose iškasama daugiausia deimantų.]]
Deimantai susidarė 10-1500 m pločio krateriuose, rečiau giliuose [[Žemė]]s plutos plyšiuose, pripildytuose nuotrupinių [[uoliena|uolienų]] kimberlitų (ultrabazinė uoliena). Žemyn siaurėjantys krateriai vadinami sprogimo vamzdžiais. [[Proterozojus|Proterozojaus]] metu, taip pat [[devonas|devono]], [[jura|juros]], [[paleogenas|paleogeno]] periodu susidarę kimberlitai, dūlėjimo proceso metu suyra, o juose esantys deimantai susikaupia [[aliuvis|aliuviniuose]] sąnašynuose. Dalis deimantų galėjo būti pernešti [[ledynas|ledynų]] ar vėjo į kitas vietas.
Maži deimantai gali susidaryti meteoritiniuose krateriuose.

== Variacijos ==
* '''Bort''' – tamsus, netaisyklingos struktūros, matinis deimantas.
* '''Fancy''' – tamsiai [[raudona]]s, [[mėlyna]]s ar [[purpurinė|purpurinis]] deimantas (ypač retas ir vertingas).
* '''Canary''' – ryškiai [[geltona]]s deimantas.
* '''Framezitas''' – [[juoda]]s '''Bort'''.
* '''Balasas''' – smulkus rutulinis pluoštinis, spindulinis agregatas.
* '''Karbonado''' – itin smulkus, kompaktiškas ar porėtas, pilkšvas ar juodas agregatas.
* '''Kongo''' – deimantinė smulkmė, naudojama kaip abrazyvinė medžiaga.

== Kita informacija ==
[[Vaizdas:Brillanten.jpg|thumb|200px|Apdirbti deimantai – briliantai]]
[[XVIII amžius|XVIII a.]] pabaigoje buvo daromi brangūs ir nepavykę De Beers’o eksperimentai dirbtiniu būdu išgauti deimantą iš anglies (ar net iš anglies dioksido, esančio ore).

Deimantus minėjo jau Plinijus Vyresnysis (23-79 m. e. m.). Į Europą deimantai pateko VI–V amžiais pr. m. e. Tuo laikotarpiu sukurta Senovės graikų bronzinė statula iš neapdirbtų deimantų. Ji šiuo metu saugoma Britų muziejuje, Londone.
Pirmą patikimą deimanto sintezę aukštos temperatūros ir didelio slėgio sąlygomis [[1880]] m. atliko škotas A. Hannejus. Jis storasieniame plieniniame cilindre kaitino mišinį, kuriame buvo 90 % lengvųjų angliavandenilių ir 10 % kaulų alyvos. Be to, į mišinį buvo įdėta ličio. Iš beveik 100 bandymų 3 buvo sėkmingi ir [[1943]] m. buvo patvirtinta, kad gauti tikrai deimanto kristalai.

Pirmąkart dirbtinis deimantas iš [[grafitas|grafito]] gautas [[1953]] m. [[Švedija|Švedijoje]], [[Stokholmas|Stokholme]] (QUINTUS projektas, konstrukt. Baltzar von Platen).

[[1919]] m. Marcel Tolkowski išleido knygą apie [[Briliantas|briliantų]] dizainą (šlifavimą) nuo seniausių laikų. Apie [[1900]]-uosius atsiradę deimantiniai pjūkleliai ir šlifavimo įrenginiai leido gaminti apvalius briliantus (round). [[1970]]-aisiais Bruce Harding išplėtojo matematinius briliantų šlifavimo modelius.

Šiuo metu deimantų verslą kontroliuoja „[[De Beers]]“ kompanija. Anksčiau pagrindinės deimantų kasyklos buvo [[Indija|Indijoje]], dabar – [[Afrika|Afrikoje]] ([[PAR]], [[Namibija]], [[Siera Leonė]], [[Botsvana]] ir [[Kongo Respublika|Kongas]]) bei [[Rusija|Rusijoje]].

Deimantų masė tradiciškai pateikiama [[karatas|karatais]] (1 karatas – 0,2 gramo).

== Šaltiniai ==
{{reflist}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Diamonds|no=T}}
*[http://www.vle.lt/Straipsnis/deimantas-63948 Visuotinė lietuvių enciklopedija. Deimantas]


[[Kategorija:Mineralai grynuoliai]]
[[Kategorija:Brangakmeniai|Deimantas]]