Peržiūrėti šaltinį Korėjiečių kalba

{{kalba|kalba=Korėjiečių kalba <br /> 한국어, 조선어 (''hangugo, čiosono'')|spalva=deepskyblue|
šalys=[[Šiaurės Korėja]], [[Pietų Korėja]], [[Kinija]]|
kalbančiųjų=81 mln.<ref>[http://www.ethnologue.com/14/show_iso639.asp?code=kor Korean language], Ethnologue</ref>|
vieta=|
kilmė=izoliuota|
raštas=[[hangul]] abėcėlė, [[handža]] ideogramos|
oficiali={{flag|Šiaurės Korėja}}<br>{{flag|Pietų Korėja}}|
paveikslėlis = Koreanic.svg|
iso639-1=ko|
iso639-2=kor|
iso639-3=kor|glotto=kore1280}}
{{InterWiki|code=ko}}
'''Korėjiečių kalba''' – kalba, kuria kalba [[korėjiečiai]] [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], Šiaurės [[Kinija|Kinijoje]] ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse. Nuo seno ji vadinama ''čiosono'' (조선어), šis pavadinimas yra išlikęs [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]], o [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] ji vadinama ''hangugo'' (한국어).

== Klasifikacija ==
Korėjiečių kalba yra laikoma izoliuota kalba, nors turi sąsajų su [[Altajaus kalbos|Altajaus kalbomis]].<ref>{{Cite web|url=http://esl.fis.edu/grammar/langdiff/korean.htm|access-date=2021-06-27|language=en|title=The differences between English and Korean|archive-date=2021-06-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20210626213105/http://esl.fis.edu/grammar/langdiff/korean.htm|url-status=dead}}</ref>

== Fonetika ==
{{main|Korėjiečių kalbos fonetika}}

Anksčiau korėjiečių kalboje buvo aiškiai skiriami ilgieji ir trumpieji [[balsiai]], tačiau per pastaruosius penkiasdešimt metų šis skirtumas gerokai nunyko. Dabar [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] tik pagyvenę žmonės – penkiasdešimtmečiai ir vyresni – aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius. Jaunesniųjų kartų atstovams balsio ilgumas nėra svarbus žodžio reikšmei atskirti.

Tai, kad nyksta skirtumai tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių, skatina homonimų atsiradimą. Kadaise tokie žodžiai kaip 말 (''mal'' – žodis) ir 말 (''maal'' – arklys) bei 눈 (''nun'' – akis) ir 눈 (''nuun'' – sniegas) buvo aiškiai skiriami. Dabar dažniausiai žodžio reikšmė yra atskiriama iš konteksto.

Korėjiečių kalboje yra keturi aukštutinio pakilimo balsiai (ㅣ, ㅟ, ㅡ ir ㅜ (i, y, ɨ, ir u)) ir keturi vidutinio pakilimo balsiai (ㅔ, ㅚ, ㅓ, ㅗ (e, ø, ə ir o)).

[[Priebalsiai]] neskiriami į dusliuosius ir skardžiuosius. Priebalsių fonemos skirstomos pagal kitokius požymius. Visų pirma korėjiečių kalba turi devyniolika priebalsių fonemų, kurias galima sugrupuoti pagal artikuliacijos būdą. Daugiausia yra sprogstamųjų priebalsių.

== Korėjiečių raštas ir skoliniai iš kinų kalbos ==
{{main|hangul|handža}}
Korėjiečių kalbos užrašymo būdai kito ne kartą. Pagrindinis raštas, nuo mūsų eros pradžios perimtas Korėjoje, buvo [[kinų raštas|kinų]] ([[handža]]), atėjęs kartu su jų kultūros pasiekimais bei literatūrine [[kinų kalba]]. To meto intelektualai visoje [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]] bendraudavo ir tekstus rašydavo kiniškai.

Korėjoje, kaip ir [[japonų raštas|Japonijoje]] bei [[vietnamiečių kalba|Vietname]], vyko procesai, kurie pritaikė kinų raštą vietinėms tradicijoms, drauge keitė ir pačią korėjiečių kalbą. Iš kinų korėjiečių kalba pasiskolino labai daug mokslinės terminologijos, kuri buvo ne tik rašoma hieroglifais, bet, neturėdama atitikmenų vietinėje kalboje, buvo perimama kinišku tarimu, jį pritaikant prie vietos kalbos. Pavyzdžiui:

* 国家 kin.: guojia, kor: gukga, „valstybė“;
* 調和 kin.: tiaohe, kor: johwa, „harmonija“;
* 大学 kin.: daxue, kor: daehak, „universitetas“;
* 化学 kin.: huaxue, kor: hwahak, „chemija“;

Korėjiečiai susidūrė ir su problema, kaip užrašyti savos kalbos žodžius, ypač gramatinius [[Priešdėlis|priešdėlius]] ir [[Priesaga|priesagas]], kurių šioje kalboje, skirtingai nei [[kinų kalba|kinų]], yra daug. Labai ilgą laiką tam jie naudojo nesusistemintą skiemeninę abėcėlę, savo išvaizda (ir struktūra) panašią į japonišką [[katakana|katakaną]]. Galutinai ši problema buvo išspręsta XV a., išradus korėjiečių kalbai pritaikytą [[hangul]] raštą, kuris ilgainiui išpopuliarėjo ir ėmė išstumti kiniškus hieroglifus.

Šiuo metu [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] kalba užrašoma naudojant tiek kiniškas [[ideograma]]s – [[handža]] (kiniškos kilmės žodžiams), tiek hangul abėcėlę (korėjietiškos kilmės žodžiams), o [[Šiaurės Korėja]] kiniškų ženklų yra visiškai atsisakiusi ir naudoja tik hangul.

== Gramatika ==
{{main|Korėjiečių kalbos gramatika}}

Korėjiečių kalba yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]]. Po šaknies jungiamos priesagos keičia žodžio reikšmę  keičiama. Jų dėka bendra sakinio struktūra nėra griežta, išskyrus visuomet pabaigoje esantį [[veiksmažodis|veiksmažodį]] arba [[būdvardis|būdvardį]] ir pažyminčiųjų žodžių buvimą prieš pažymimuosius. Paprastai iš pradžių pateikiamos laiko [[aplinkybės]], tada [[veiksnys]], papildomos aplinkybės, veiksmo objektas ir galiausiai tarinys. Veiksnys neretai gali būti praleidžiamas, jeigu jo reikšmė suprantama iš konteksto.

Korėjiečių kalboje yra nemažai gramatinių elementų, kurie išreiškia kalbėtojo ir klausytojo socialinę padėtį bei tarpusavio ryšį. Pasirinkus atitinkamą formą, galima perteikti familiarumą, pagarbą, nusižeminimą, neutralumą ir kitus niuansus. Iš viso gali būti išskiriami keturi kalbos lygiai: familiarus, mandagus, formalus ir neutralus. Pastarasis daugiausiai naudojamas rašytinėje kalboje.

Korėjiečių kalboje yra devynios [[kalbos dalys]]: [[daiktavardžiai]], [[veiksmažodžiai]], [[būdvardžiai]], [[įvardžiai]], [[skaitvardžiai]], [[dalelytės]], [[prieveiksmiai]], [[jungtukai]] ir [[jaustukai]].

Daiktavardžiai neturi tiksliai išreikštos vienaskaitos ar daugiskaitos. Jų [[linksnis|linksnį]] keičia po žodžio einančios dalelytės.

Veiksmažodis susideda iš šaknies ir prieš ją arba po jos pridedamais laiko, mandagumo, nuosakos ir kitas reikšmes turinčiais afiksais, kurie gali būti jungiami tarpusavyje į grupes. Veiksmažodis neasmenuojamas ir nekaitomas skaičiais, turi keturi laikus (esamąjį, būtąjį, dvigubą būtąjį ir būsimąjį).

Būdvardžiai turi daug veiksmažodžiams būdingų savybių: jie kaitomi laike, su jais naudojami kai kurie veiksmažodžiams būdingi afiksai. Būdvardžiai nekaitomi [[Giminė (gramatika)|gimine]] ir skaičiumi. Laipsniavimas išreiškiamas pridedant afiksus.

Skaitvardžiai dviejų rūšių: korėjietiški ir sinokorėjietiški. Kiekvienas iš jų turi specifinę naudojimo sritį. Skaičiuojant objektus, prie skaitvardžio pridedamas tam tikrai objektų grupei skirtas skaičiavimo afiksas.

Dalelytės yra trumpi funkciniai sufiksai, kurie patys neturi jokios reikšmės, tačiau suteikia daiktavardžiams ir įvardžiams linksnį arba kitokią prasmę. Jos eina po pažymimojo žodžio.

== Dialektai ==

Korėjiečių kalba turi keletą vietinių dialektų. Bendrinė Pietų Korėjos kalba yra paremta [[Seulas|Seulo]] apylinkių dialektu. Po [[Korėjos padalijimas|Korėjos padalijimo]] yra atsiradę skirtumų tarp korėjiečių kalbos Šiaurės ir Pietų Korėjoje.

== Nuorodos ==
* {{Ethnologue|kor}}
* {{Ethnologue|kor|m}}
{{Vikižodynas|korėjiečių kalba|no=T}}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Korėjiečių kalba| ]]