Peržiūrėti šaltinį Upinis bebras

{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Castor fiber}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Beaver pho34.jpg|260px|Upinis bebras (''Castor fiber'')]] | caption = Upinis bebras (''Castor fiber'')}}
{{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = lc | ref = <ref> {{cite web | url=https://www.iucnredlist.org/species/4007/197499749 | title=IUCN Red List - Castor fiber | publisher=IUCN Red list}}</ref>}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
{{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}}
{{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}}
{{Taxobox_burys | taxon = Graužikai | taxon1 = Rodentia}}
{{Taxobox_seima | taxon = Bebriniai | taxon1 = Castoridae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Bebrai | taxon1 = Castor}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Upinis bebras | taxon1 = Castor fiber}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink |  lotpav = Castor fiber | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Beaver range in Europe.svg|230px|Upinis bebras (''Castor fiber'')]] | caption = Upinio bebro paplitimas}}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{otheruse|gyvūną|upę Lenkijoje|[[Bebras (upė)]]}}

'''Upinis bebras''' (''Castor fiber'') – [[bebriniai|bebrinių]] (''Castoridae'') šeimos, stambiausias [[Lietuva|Lietuvos]] graužikas, sveriantis 20–26 kg.

== Etimologija ==
Žodis ''bèbras'' (dar žinomas kaip ''bẽbras, bèbrius, bebrùs, bãbras, babrius, babrus, dãbras, dẽbras, debrùs, vẽbras, vẽbris, vẽbrus, vebrùs, vė̃bras, vė̃bris, vė̃brus, vėbrùs'') laikomas indoeuropietiško žodžio {{ide|*bhe-bhro-s}} („bebras, rudas“) vediniu. Lietuviškam žodžiui giminiški bebro pavadinimai daugelyje Europos kalbų ({{lv|bebrs}}, {{prg|bebrus}}, [[slavų prokalbė|slav.]] *''bõbrъ, bь̃brъ'' ({{ru|бобр, бобёр}}, sen. rus. ''бебръ'', {{be|бабёр}}, {{uk|бібр, бобер}}, {{bg|бобър}}, {{sl|bober}}, {{pl|bóbr}}, {{mk|дабар}} ir kt.), [[germanų kalbos|germ.]] *''bebruz'' ({{en|beaver}}, {{de|Biber}}, {{nl|bever}}, {{da|bæver}}, {{sv|bäver}} ir kt.), {{la|beber, fiber}} (→ {{fr|bièvre}}, {{ro|breb}}), {{av|baβra-}}, [[vidurinė persų kalba|vid. pers.]] ''babrag''. Taip pat giminingas žodžiui {{sa|बभ्रु|babhru-}} „mangusta, koks rudas gyvūnas“. Indoeuropietiškas bebro pavadinimas *''bhe-bhro-s '' padarytas iš šaknies *''bher-'' „rudas“ (plg. {{en|brown}}, {{de|braun}} „ruda“, {{lt|bė́ras}}).<ref>[[Julius Pokorny]]. ''[https://indo-european.info/pokorny-etymological-dictionary/index.htm Indogermanisches etymologisches Wörterbuch]''. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969</ref>

== Paplitimas ==
Seniau upiniai bebrai buvo paplitę beveik visoje [[Eurazija|Eurazijoje]], tačiau dėl medžioklės (daugiausia dėl [[kailis|kailio]], taip pat sruoglių (muskusinių liaukų išskyrų), kurie, kaip manyta, turi gydomųjų savybių) ir buveinių nykimo daug kur išnyko. XIX a. bebrai buvo beveik visiškai išnykę, manoma, kad buvo likę 1300 individų laukinėje gamtoje. XX a. pr. bebrų populiacijos buvo išlikusios tik [[Rona|Ronos]], [[Elbė]]s, [[Nemunas|Nemuno]], [[Dniepras|Dniepro]], [[Voronežas (upė)|Voronežo]] upių baseinų dalyse, pietų Norvegijoje.

Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] daug kur reintrodukuoti. Dabar paplitę Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, pietų Skandinavijoje, centrinėje Rusijoje ir kitur Europoje,<ref name=adw>{{ADW|Castor_fiber}}</ref> išskyrus Portugaliją, Italiją, pietų Balkanus ir Jungtinę Karalystę. Nedidelė izoliuota populiacija likusi pietvakarių [[Mongolija|Mongolijoje]], [[Bulganas|Bulgano]] upės baseine.<ref>[https://www.iucnredlist.org/species/4007/197499749#geographic-range ''Castor fiber''], IUCN</ref>

=== Lietuvoje ===
Lietuvoje bebrai nuo seno gyveno [[Nemunas|Nemuno]] baseine. Jų liekanų randama [[piliakalnis|piliakalniuose]], durpynuose. Bebrai šalyje buvo intensyviai medžiojami dėl mėsos (ypač uodegos), kailio ir sruoglių. [[1555]] m. švedų kronikininko [[Olaus Magnus]]o „Šiaurės tautų istorijoje“ rašoma, kad [[Lietuva]] buvusi pagrindinė bebrų kailių tiekėja [[Europa|Europoje]]. [[1529]] m. bebrų medžioklė buvo nustatyta [[Lietuvos statutai|Pirmajame Lietuvos statute]]: bebravietėse uždrausta lankytis pašaliniams asmenims, o laukų darbus leista dirbti tik atstumu „kokiu stiprus vyras nuo jų galėjo nusviesti pagalį“. Už bebrų priežiūrą buvo atsakingi specialūs dvarų darbuotojai – bebrininkai. Nors dėl draudimų Lietuvoje bebrai išliko ilgiau negu didžiojoje Europos dalyje, tačiau jie palaipsniui išnyko. XX a. pr. tik pavieniai bebrai atkeliaudavo Nemunu į Lietuvą iš [[Baltarusija|Baltarusijos]]. XX a. viduryje ir antrojoje pusėje pradėta bebrų [[reaklimatizacija]]. Dabar šalyje bebrai paplitę daugelio upių baseinuose.<ref>{{TLE|1|228||Upinis bebras}}</ref>

[[2006]] m. Lietuvoje priskaičiuota beveik 24 tūkst. bebrų. Per 2005–2006 m. medžioklės sezoną sumedžiota daugiau kaip 5 tūkst. bebrų. [[2011]] m. priskaičiuota 48 tūkst. bebrų<ref>[http://www.am.lt/VI/index.php#a/11292 LR Aplinkos ministerijos duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151103132848/http://www.am.lt/VI/index.php#a/11292 |date=2015-11-03 }}</ref>.

== Išvaizda ==
[[Vaizdas:Castor fiber.jpg|thumb|left|240px|Upinis bebras (Kaunas, Lietuva)]]
[[Vaizdas:Castor fiber 04 MWNH 1717.jpg|thumb|left|240px|Upinio bebro [[kaukolė]]]]

Upinis bebras sveria 13–35 kg, kūnas 73–135 cm ilgio. Abiejų lyčių atstovai panašūs, bet patelės paprastai kiek didesnės.<ref name=adw />

Kūnas gana aptakus, verpstiškas, apaugęs tankiu ir vandeniui nepralaidžiu [[Kailis|kailiu]]. Galva palaipsniui pereina į liemenį, todėl kaklas beveik neišsiskiria. Ant viršutinės lūpos, burnos šonuose auga stangrių vibrisių kuokšteliai.

Priekiniai [[dantys]] stambūs oranžinės spalvos kandžiai. Kietas [[Danties emalis|emalis]] yra tik iš priekio. Kandžiai neturi šaknų, nuolat auga, todėl bebrai turi pastoviai ką nors graužti ir taip nudilinti dantis, nes jie užaugtų tiek, kad bebras negalėtų susičiaupti. Iltinių dantų nėra. Tarp priekinių ir skruostinių dantų yra tarpas. Skruostiniai dantys su kietomis emalės raukšlėmis, pritaikyti smulkinti šiurkštų augalinį maistą (judinant apatinį žandikaulį pirmyn ir atgal). Pieniniai dantys redukuoti.

[[Uodega]] masyvi, plati, padengta raginėmis plokštelėmis ir trumpais plaukeliais. Uodega ne tik padeda bebrui judėti vandenyje, atsiremti kai graužia, bet ir svarbus kūno [[termoreguliacija|termoreguliacijos]] organas. Uodega bebras reguliuoja [[kūno temperatūra|kūno temperatūrą]], nes joje daug kraujagyslių, per kurias atiduodamas šilumos perteklius aplinkai. Tupėdamas sausumoje, bebras uodegą pasikloja po savimi ir užpakalinėmis kojomis ant jos užsilipa.

Bebras turi antrinę [[kloaka|kloaką]], į kurią atsiveria [[tiesioji žarna]], šlapimo bei lytinės angos, taip pat porinės riebalinės liaukos. Ši kloaka atsiveria ties uodegos pamatu. Riebalinių liaukų išskyromis sutepa savo kailį ir šitaip apsisaugo nuo peršlapimo. Be to, į kloaką atsiveria ir [[muskusas|muskusinės]] liaukos, kurios gamina specifinio kvapo ir konsistencijos išskyras – sruoglius. Pastarieji yra naudojami [[Parfumerija|parfumerijoje]] (brangioms prancūziškų [[Kvepalai|kvepalų]] rūšims suteikia ilgiau išliekantį kvapą, turi [[Feromonas|feromonų]]).
[[Vaizdas:Bebru uztvanka.JPG|thumb|240px|Bebrų pastatyta užtvanka upelyje]]
[[Vaizdas:Biberteich Obere Bära bei Oberdigisheim im Zollernalbkreis.jpg|thumb|240px|Plaukiojantis bebras]]
[[Vaizdas:Castor dents-haye.jpg|thumb|240px|Bebro dantys]]
[[Vaizdas:Castor fiber vistulanus4.jpg|thumb|240px|Bebras, nešantis nasruose šakeles]]

== Buveinė ==
Gyvena visur, kur tik yra pakankamai gėlo vandens: [[ežeras|ežeruose]], [[kūdra|kūdrose]], [[upė]]se ir [[upokšnis|upeliuose]], paprastai miškingose arba pelkėtose vietose. Vengia tik sraunių upelių. Bebrams reikalinga lėtai tekantis arba stovintis, gilus vanduo, todėl kad sudarytų tokias sąlygas įrengia užtvankas. Paprastai įsikuria ten, kur yra mėgiamų medžių rūšių – karklų, drebulių, alksnių, beržų.<ref name=adw />

Veiklus ištisus metus. Ramiuose vandens telkiniuose, kur niekas netrikdo, plaukioja ir maitinasi dieną, o kitur – tik prieblandomis ir naktį. Vandens telkinių krantuose kasa [[urvas (biologija)|urvus]] su keletu angų. Įėjimo anga į urvus visada būna vandenyje. Žemumose iš apgraužtų medienos gabalų, šakų, dumblo, vandens augalų stato 1,5-2,5 m aukščio ir 3-5(10)m skersmens namelius. Vandens lygiui reguliuoti įrengia [[užtvanka]]s: patvenkia upelį ir taip susidaro bebrams tinkami didesni mitybos plotai.

== Veisimasis ==
Monogamai, gyvena šeimomis su pirmųjų ir antrųjų metų jaunikliais. Poruojasi sausio–kovo mėnesiais, tačiau šiltomis žiemomis gali ir gruodį. Nėštumas – 3 mėnesiai. Per metus užaugina vieną vadą – 2-3(1-5) jauniklius. Juos veda gegužės–birželio mėnesiais. Žindo apie 6 savaites. Vėliau kiti šeimos nariai padeda auginti jauniklius, atnešdami jiems mažų šakelių. Jaunikliai šeimą palieka sulaukę 1,5–2 metų, tada pradeda kurti savo kolonijas.<ref name=adw />

== Mityba ==
Upinis bebras – žolėdis gyvūnas, mintantis daugiausia sumedėjusiais augalais (ypač, žiemą). Daugiausia graužia jaunų (iki 10 cm skersmens) [[drebulė|drebulių]], [[karklas|karklų]] ir [[beržas|beržų]] žieves, šakas. Rudenį maisto atsargas (šakas, rąstgalius) kaupia po vandeniu žiemai. Vasaromis bebrai daugiausia minta [[vandens augalai|vandens augalais]], [[šaka|šakomis]], [[atžala|atžalomis]], [[žievė|žieve]], [[lapas|lapais]], [[pumpuras|pumpurais]], [[šaknis|šaknimis]]. Jei netoliese yra žemės ūkio kultūrų, gali maitintis ir jomis. Esant galimybei, bebrai mieliau renkasi maistui žolinius, o ne sumedėjusius augalus.<ref name=adw />

Bebrų organizme nėra [[enzimai|enzimų]], kurie skaidytų [[celiuliozė|celiuliozę]], todėl šie gyvūnai yra [[koprofagija|koprofagai]] – išmatų mikrobai padeda suskaidyti ir įsisavinti celiuliozę.<ref name=adw />

== Amžius ==
Paprastai laukinėje gamtoje upiniai bebrai išgyvena 7–8 metus, bet gali išgyventi ir 10–17 metų. Nelaisvėje, nepatvirtintais duomenimis, gali išgyventi >35 metų.<ref name=adw />

== Elgsena ==
Upiniai bebrai daugiausia aktyvūs naktimis, nors kartais veiklūs ir dienomis. Guolį įsikuria urve vandens telkinio pakrantėje, o kur nėra galimybės tokio įrengti – iš [[purvas|purvo]], šakų ir rąstgalių surenčia trobelę ant kranto. Šiose trobelėse gyvena iki 12 individų dydžio kolonijomis. Kolonijai vadovauja viena dominuojanti, besiporuojanti pora. Vyriausioji patelė nusprendžia, kada jaunikliai gali palikti guolį bei kada turi išsikraustyti.<ref name=adw />

Bebrai pusiau vandeniniai padarai, gali laikytis po vandeniu 4–5 minutes. Aktyvūs visus metus, bet žiemomis, užšalus ledui, virš vandens retai pasirodo. Rudenį praleidžia kaupdami maisto atsargas (šakeles) po vandeniu.<ref name=adw />

Upiniai bebrai sugeba reguliuoti upių vandens režimą, tvenkdami užtvankas ir taip gilindami vagą bei lėtindami tėkmę. Visgi, upinių bebrų užtvankos būna mažesnės nei Šiaurės Amerikoje gyvenančių [[kanadinis bebras|kanadinių bebrų]].<ref name=adw />

Upiniai bebrai – griežtai teritoriniai gyvūnai. Savo valdas pasižymi išskirdami kvapinę medžiagą [[kastoriumas|kastoriumą]] (sruoglius). Šiuo kvapu jie pažymi pakrantėse sukraunamas purvo sienas. Dumblą su vandens augalais paimą priekinėmis galūnėmis iš vandens telkinio dugno ir prispaudę prie krūtinės nuplukdo iki kranto. Radę nežinomą tokią purvo sieną su kito bebro kvapu, upiniai bebrai ima elgtis agresyviai, pradeda šnypšti, daužyti uodega per vandenį. Tada ant viršaus arba šalimais susikrauna savo purvo sieną ir pažymi ją kastoriumu.<ref name=adw />

Bebrai turi nuolatos šukuotis kailį, kad jis gerai nepraleistų [[drėgmė]]s. Tam užpakalinių kojų nagų tarpais paima kastoriumo iš savo liaukų ir išsitepa juo savo kailį. Taip viršutinis kailio sluoksnis tampa neperšlampamas, ir bebras gali ilgą laiką praleisti vandenyje nesušlapdamas ir nesušaldamas.<ref name=adw />

Viena bebrų kolonija užima 1–5 km ilgio pakrantės ruožą.<ref name=adw />

Bebrai bendrauja daugiausia kvapu. Taip pat žinią perduoda pozomis, garsais, taškymu per vandenį. Skleidžia inkštimo, švilpimo, šnypštimo garsus. Pikti ar išgąsdinti pliaukši uodega per vandenį.<ref name=adw />

== Priešai ==
Kadangi įsirengia būstus sunkiai pasiekiamose vietose, upiniai bebrai turi mažai priešų. Daugiausia nukenčia nuo žmogaus – seniau buvo gausiai medžiojami dėl kailio ir sruoglių, dabar neretai žūsta įsipainioję į tinklus ar patekę po automobilių ratais.<ref name=adw />

Taip pat bebrus užpuola [[Pilkasis vilkas|vilkai]], [[Rudoji lapė|lapės]], [[rudasis lokys|lokiai]]. Išgąsdinti bebrai pradeda pliaukšėti uodegomis, taip perspėdami kitus bebrus netoliese. Nuo pavojaus slepiasi po vandeniu. Vengia maisto, kuris atsiduoda jų grobuonių kvapu.<ref name=adw />

Daugiausia bebrų žūsta dėl infekcinių ligų.<ref name=adw />

== Veiklos žymės ==
[[Vaizdas:Tree destroying by beaver.jpg|thumb|240px|Nuverstas bebro [[beržas]].]]
[[Vaizdas:Étang Castor fiber Ardennes 0144.JPG|thumb|240px|Bebrų užtvindytas upelis]]
* Iškirsti medžiai (apgraužti kamienai, gulintys arba „supjaustyti“ įvairaus dydžio gabalais) tiek ant kranto, tiek vandenyje;
* Užtvankos, grioveliai, nameliai, vandens telkinių krantuose- stambūs (35-40 cm skersmens, 6-8 m ilgio ir ilgesni) grioviai-kanalėliai ir urvai, žole apaugusiuose krantuose – nuošliaužos, išminti takai, statesniuose krantuose yra „čiuožinėjimo“ aikštelės, riboženkliai – iš dumblo ir žolių suformuoti kauburėliai, nurodantys šeimos teritorijos ribas;
* Žiemą pakrantėse – savotiškos šliūžės ant sniego ir oro burbulai bei neužšąlančios angos lede, pėdsakai dumble.

== Vertė ==
Upiniai bebrai gausiai medžioti dėl savo kailio, sruoglių ir mėsos. Bebrų kailis naudotas [[kailiniai|kailinių]], puošmenų, o daugiausia bebrinių [[kepurė|kepurių]] gamybai. Sruogliai naudoti medicinoje, parfumerijos pramonėje. Bebriena vertinta kaip gera mėsa. XVI a. Romos popiežius paskelbė, kad dėl savo žvynuotos uodegos ir gyvenimo vandenyje, bebro mėsa gali būti prilyginta žuvies ir valgytina per [[pasninkas|pasninkus]]. XXI a. pr. Europoje buvo suvartojama ~400 kg bebrienos per metus.<ref name=adw />

Bebrai gyvenamose teritorijose sunaikina ne tik pakrančių augaliją (nugraužia net 60-70 cm ar metro skersmens medžius), bet ir ardo vandens telkinių krantus, melioracijos griovius, pralaidas bei kitokius įrenginius, kasdami urvus, statydami užtvankas, užtvindydami miškus ir laukus.<ref name=adw /> Kita vertus, bebrų pakeistuose biotopuose (užlietuose vandeniu) susidaro sąlygos įsikurti įvairioms gyvūnų rūšims: varliagyviams, žuvims, ūdroms, paukščiams ir kitiems.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|Castor fiber}}
* [http://gatchina3000.ru/brockhaus-and-efron-encyclopedic-dictionary/013/13100.htm Bebrų auginimas senovės Lietuvoje]

[[Kategorija:Graužikai]]