Peržiūrėti šaltinį Vanuatu

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Vanuatu|
 ilgas_pavadinimas = Vanuatu Respublika|
 vietinis_pavadinimas = {{ubl|[[bislama|bis.]] ''Ripablik blong Vanuatu''|{{fr|République de Vanuatu}}|{{en|Republic of Vanuatu}}}}|
 kilm=Vanuatu|
 žemėlapis=Vanuatu on the globe (Polynesia centered).svg|
 vėliava=Flag_of_Vanuatu.svg|
 herbas=Coat of Arms of Vanuatu.svg|
 kalbos=[[bislama]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[anglų kalba|anglų]]|
 sostinė=[[Port Vila]]|
 didžiausiasMiestas=[[Port Vila]]|
 valdovų=2|
 titulas1=Prezidentas|
 pavardė1=''[[Nikenike Vurobaravu]]
''|
 titulas2=Ministras pirmininkas|
 pavardė2=''[[Charlot Salwai]]''|
 titulas3=-|
 pavardė3=-|
 plotoVieta=155|
 plotas=12&nbsp;200|
 vandens=? %|
 gyvMetai=[[2020]]|
 gyventojuVieta=181|
 gyventoju=307&nbsp;815|
 gyventojuTankis=19,7|
 tankumoVieta=188|
 BVPMetai=[[2018]] (progn.)|
 BVPVieta=178|
 BVP=0,82|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=2&nbsp;850|
 BVPGyventojuiVieta=188|
 valiuta=[[Vatu]]|
 laikoJuosta=UTC +11|
 vasarosLaikas=-|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[JK]]|
 nepriklausomybėsDatos=[[1980]] m. [[liepos 30]] d.|
 nepriklausomybėsPavadinimas=|
 TLD=vu|
 telKodas=+678
}}

'''Vanuatu''' – salų valstybė [[ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], [[Melanezija|Melanezijoje]]. Driekiasi maždaug 1750 km į rytus nuo [[Australija|Australijos]], 500 km į šiaurės rytus nuo [[Naujoji Kaledonija|Naujosios Kaledonijos]], į vakarus nuo [[Fidžis|Fidžio]] ir į pietus nuo [[Saliamono salos|Saliamono salų]].

== Istorija ==
{{main|Vanuatu istorija}}

Vanuatu priešistorė yra gana neaiški. Archeologiniai radiniai neprieštarauja populiariausiai teorijai, jog [[austronezinės kalbos|austronezinėmis kalbomis]] kalbėję žmonės į salas atsikėlė maždaug prieš 4000 metų, t. y. maždaug 2000 m. pr. m. e. Seniausi rasti keramikos gaminių fragmentai datuojami 1300–1100 metais pr. m. e.

Pirmasis iš europiečių salas atrado portugalas [[Pedro Fernández de Quirós|Pedras Kirozas]] ([[1606]] m.). Europiečiai labiau pradėjo domėtis salomis po [[James Cook|Dž. Kuko]] kelionių XVIII a., jos pavadintos Naujaisiais Hebridais. [[1906]] m. [[Jungtinė Karalystė|Didžioji Britanija]] ir [[Prancūzija]] pasirašė sutartį dėl bendro [[Naujieji Hebridai|Naujųjų Hebridų]] salų valdymo. Nuo [[1960]] m. pradėta reikalauti didesnės savivaldos, o nepriklausoma valstybe Vanuatu tapo [[1980]] m. Devintajame dešimtmetyje šalį krėtė politiniai neramumai.

=== Pavadinimo kilmė ===

Vardas šaliai suteiktas gavus nepriklausomybę ir reiškia „Amžinoji žemė“.

== Politinė sistema ==
{{main|Vanuatu politinė sistema}}

52 narių respublikos parlamentas renkamas ketveriems metams visuotiniuose rinkimuose. Dominuojančios partijos lyderis paskiriamas ministru pirmininku. Prezidentą, valstybės vadovą, renka parlamentas 6 provincijų gubernatoriai (5 metų kadencijai).

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Vanuatu provincijos}}
[[Vaizdas:Vanuatu regions.png|thumb|left|180px|Provincijos]]

Nuo 1994 metų Vanuatu suskirstyta į 6 provincijas. Angliški provincijų vardai gaunami sudėjus pirmąsias jas sudarančių salų raides.

* [[Malampa]]: [[Malakula]], [[Ambrimas]], [[Paama]];
* [[Penama]]: [[Sekminių sala]] (''Pentecost''), [[Ambaė]], [[Maevo]];
* [[Sanma]]: [[Espiritu Santas (sala)|Santas]], [[Malas]];
* [[Šefa]]: [[Šeperdo salos]], [[Efatė]];
* [[Tafea]]: [[Tana (sala)|Tana]], [[Aniva]], [[Vakarų Futūna]], [[Eromangas]], [[Aneitiumas]];
* [[Torba]]: [[Toreso salos]], [[Bankso salos]].

Provincijos yra autonomiški vienetai su nuosavais renkamais parlamentais, oficialiai vadinamais provincijų tarybomis. Jos renka mokesčius, taip pat turi teisę priimti sprendimus dėl vietinio masto klausimų, pavyzdžiui, tokių kaip turizmas ar provincijos biudžeto paskirstymas. Provincijos tarybai vadovauja pirmininkas, kuris išrenkamas iš esamų tarybos narių. Provincijos vykdomoji valdžia sudaroma iš provincijos valdžios atstovų, kuriems vadovauja Ministro Pirmininko paskiriamas pareigūnas.

== Geografija ==
[[Vaizdas:Champagne Beach.jpg|thumb|240px|Paplūdimys Espiritu Sante]]
{{main|Vanuatu geografija}}

Vanuatu valstybę sudaro 82 salos. Dėl dviejų salų – [[Metju ir Hanterio salos|Metju ir Hanterio]] – vyksta ginčai su [[Naujoji Kaledonija|Naująja Kaledonija]]. Pačios didžiausios salos yra [[Espiritu Santas (sala)|Espiritu Santas]], [[Malakula]], [[Efatė]], [[Eromangas]], [[Ambrimas]], [[Tana (sala)|Tana]]. Visos salos yra vulkaninės kilmės, kalnuotos. Dalyje salų yra veikiančių ugnikalnių ([[Lopevis]], [[Jasuras]] ir kt.) bei aktyvių povandeninių ugnikalnių. Kiti kūgiai nebeaktyvūs, paveikti erozijos. Aukščiausia šalies vieta yra [[Tabvemasana|Tabvemasanos kalnas]] (1879 m) Espiritu Santo saloje. Salų krantai skardingi, pakrantėse nėra [[šelfas|šelfo]]. Gėlo vandens šaltinių ir upių salose nedaug.

[[Klimatas]] – subtropinis, jūrinis. Nuo spalio iki kovo vyrauja drėgni ir karšti orai, o tarp balandžio ir rugsėjo būdingi vėsesni ir sausesni orai. Temperatūra metų bėgyje svyruoja tarp 20-32&nbsp;°C. Nuo gegužės iki spalio pučia pietryčių [[pasatai]], o šiltuoju laikotarpiu pasitaiko [[uraganas|tropinių ciklonų]]. Metinis kritulių kiekis 2360-4000 mm.

Salas dengia [[drėgnieji tropiniai miškai]]. Bioįvairovė nėra didelė: vietinių didesnių žinduolių rūšių nėra, yra 19 roplių, 11 šikšnosparnių ir 61 paukščių rūšis. Dalis šių rūšių yra endeminės.

[[Vaizdas:Nh-map.png|thumb|200px|Vanuatu žemėlapis]]

== Ekonomika ==
{{main|Vanuatu ekonomika}}

Šalies ekonomika paremta keturiomis sritimis: [[žemės ūkis|žemės ūkiu]], [[turizmas|turizmu]], finansinėmis paslaugomis užsieniui bei [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Nors svarbus gyventojų užsiėmimas yra ir [[žuvininkystė]], tačiau jos produkcijos eksportas neišvystytas – beveik viskas suvartojama vietinėje rinkoje. Populiarūs eksportuojami gaminiai yra [[jautiena]], [[kakava]], [[mediena]]. Dažniausiai importuojama techninė įranga, maisto produktai, degalai.

Vanuatu mineralinių išteklių yra nedaug. Šalyje nėra žinomų naftos telkinių.

Mažas šviesos sektorius aprūpina tik vietinę rinką. Mokestinės pajamos daugiausia gaunamos iš importo muitų bei 12,5 proc. [[PVM]] už prekes ir paslaugas. Ekonomikos plėtrai trukdo priklausomybė nuo palyginus mažo prekių transporto; dažnai įvykstančios stichinės nelaimės; atoki salų geografinė padėtis.

Žemės ūkis – pragyvenimo šaltinis maždaug 65 procentams gyventojų. Tropinis klimatas palankus auginti įvairioms vaisių, daržovių, prieskonių rūšims, įskaitant [[bananai|bananus]], [[persikas|persikus]], [[cukranendrė|cukranendres]], [[žemės riešutai|žemės riešutus]], [[kopūstas|kopūstus]], [[svaigusis pipiras|pipirus]], [[batatas|batatus]], [[morka]]s, [[paprika]]s, [[baklažanas|baklažanus]] ir daugelį kitų rūšių.

Turizmas suteikia reikalingos užsienio valiutos. Palyginus 2007 ir 2008 metus, turizmas išaugo 17 procentų. Turizmo augimą paskatino kelios Vanuatu filmuotos ir televizijose pasirodžiusios realybės šou laidos.

== Demografija ==
{{main|Vanuatu demografija}}

95 proc. gyventojų – [[melaneziečiai]] (''[[ni-vanuatu]]''). Valstybinės kalbos – [[bislama]], [[anglų kalba]], [[prancūzų kalba]]. Be to, salose kalbama net 113 vietinių [[Melaneziečių kalbos|melaneziečių kalbų]] (o Futūnoje – [[polineziečių kalbos|polineziečių]]). Raštingumas – 53 %.

Pasiskirstymas pagal religijas:
* [[presbiterionai]] 36,7 %;
* [[anglikonai]] 15 %;
* [[katalikai]] 15 %;
* [[animizmas|tradiciniai tikėjimai]] 7,6 %;
* [[septintosios dienos adventistai]] 6,2 %;
* [[Kristaus bažnyčia]] 3,8 %;
* kitos 15,7 %.

Be to, Vanuatu nuo II pasaulinio karo gan paplitę [[krovinių kultas|krovinių kultai]], kuomet tikima magiška vakarietiškų produktų galia.

Pagal 2006 m. sudarytą „Happy Planet“ indeksą, Vanuatu visuomenė pripažinta laimingiausia ir ekologiškiausia pasaulyje.

Vanuatu yra 2 miestai – sostinė [[Port Vila]] (Efatės s.) bei [[Luganvilis]] (Espiritu Santo s.).

== Kultūra ==
[[Vaizdas:Street_band,_Port_Vila,_Vanuatu_-_Flickr_-_PhillipC.jpg|thumb|240px|Muzikantai Port Viloje]]
{{main|Vanuatu kultūra}}

Vanuatu kultūrai būdinga didelė įvairovė, kuri susiformavo tiek nepamirštant savų vietinių tradicijų, tiek perimant daug iš kitų kultūrų. Vanuatu galima padalinti į tris pagrindines kultūrines sritis: šiaurinę, centrinę ir pietinę dalį.

Atlikus archeologinius kasinėjimus, genčių vado [[Roi Mata|Roi Matos]] valdos [[2000]] m. buvo įtrauktos į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].

Vanuatu bręsdami jaunuoliai dalyvauja ceremonijose ir ritualuose, jog galėtų būti inicijuoti į vyrus. Dažnai neapsieinama be apipjaustymo.

Daugumoje gyvenviečių yra įsikūrę [[nakamal]] arba kaimo klubai, vietos, kuriose susitinka vietiniai gyventojai. Kaimuose dažnai būna nustatytų įvairių vietų, į kurias galima patekti arba tik vyrams, arba tik moterims, pavyzdžiui, tuose pačiuose kaimo klubuose yra įkurtos specialios patalpos moterims jų menstruacijų periodu.

[[Vaizdas:Atingting Kon 002.JPG|thumb|left|170px|Medžio drožybos dirbinys iš [[Ambrimas|Ambrimo]] salos]]
Tradicinė Vanuatu muzika vis dar klesti kaimiškose vietovėse. Iš instrumentų populiariausi [[idiofonas|idiofonai]], pavyzdžiui, įvairių dydžių ir formų būgnai ar barškučiai. Kitas Vanuatu mėgstamas žanras, išpopuliarėjęs XX amžiuje, yra styginių instrumentų orkestrai, kur grojama įprastomis ir havajietiškomis gitaromis ir dainuojamos populiarios dainos.

[[Kriketas]] yra svarbi Vanuatu kultūros dalis. Yra įkurta nacionalinė kriketo komanda. Taip pat mėgstamas [[regbis]] ir [[futbolas]], o štai [[tinklinis]] laikomas tik moterišku sportu.

Maisto kultūrai būdinga žuvis, daržovės, vaisiai ir šakniavaisiai. Dažniausiai kiekviena šeima turi prie namų daržą, sodą, kur užsiaugina reikiamų produktų. Dėl šios priežasties maisto trūkumas yra retas dalykas. [[papaja|Papajos]], persikai, [[mangas|mango]], saldžiosios bulvės kasmet neša gausų derlių. Kokosų pienas dažnai naudojamas paskaninti gaminamą maistą. Patiekalai dažnai gaminami ant karštų akmenų, verdami arba troškinami. Kepimas nėra populiaru.

== Kita informacija ==
* [[Vanuatu ryšiai]]
* [[Vanuatu transportas]]
* [[Vanuatu karinės pajėgos]]
* [[Vanuatu tarptautiniai santykiai]]
* [[Vanuatu šventės]]

== Nuorodos ==
{{Commons|Vanuatu}}
{{vikižodynas}}
{{wikivoyage}}
* [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/nh.html CŽV statistika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160515222804/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook//geos/nh.html |date=2016-05-15 }}
* [http://vanuatu.travel/ Turizmo katalogas]

{{Okeanija}}
{{Tautų sandrauga}}

[[Kategorija:Vanuatu| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]