Erozija

Šį straipsnį yra pasiūlyta išskirti į du ar daugiau straipsnių! Neakivaizdžias priežastis, dėl kurių palikta ši žymė, galite sužinoti ir aptarti aptarime (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Eroduojama upės pakrantė

Erozija – procesas ar reiškinys, kurio metu kietas paviršius (grunto, odos ar danties, mechanizmo ar kitokio įtaiso paviršius) dėl mechaninio ar cheminio poveikio praranda viršutinius sluoksnius ir dėl to plonėja ir degraduoja. Erozija su cheminiais virsmais siejasi su dūlėjimu ir korozija.

Žodis kilęs iš lot. erodere 'graužti'. Anglų kalboje šis žodis pirmą kartą paminėtas 1541 m. Robertas Koplendo (Robert Copland) verstame Guy de Chauliac'o medicininiame veikale „The Questyonary of Cyrurygens“. Žodžiu erozija buvo apibūdintas opų susidarymas burnoje. 1774 m. anglų kalboje žodis erozija panaudota ne medicinine, o geologine prasme.

Dažniausiai skiriami trys erozijos variantai:

• gruntų erozija – dirvožemio sluoksnio ir kitokio žemės paviršiaus irimas ir nunešimas (upių erozija, bangų erozija, vandens erozija, vėjo erozija);
• audinių erozija – odos ar gleivinės, danties paviršiaus irimas ir plonėjimas, paprastai dėl mechaninio ar rūgščių poveikio ar uždegimo (pvz., odos erozija, gimdos kaklelio erozija, stemplės apatinės dalies erozija ir pan.);
• gaminių paviršių erozija – gaminio metalinio, plastikinio, dažais dengto ar kitokio paviršiaus irimas ir plonėjimas dėl mechaninio ardymo, kuris neretai prasideda korozija (metaliniai paviršiai) ar kitokiais cheminiais virsmais (pvz., dažų dangų kreidėjimas).

Žodis erozija vartojamas ir perkeltine prasme aprašant dalykus, kurie anksčiau buvo aiškūs, aiškiai suvokiamomis ribomis, o dabar dėl tam tikrų priežasčių ima prarasti šias aiškias ribas, darosi sunkiai atskiriami nuo gretimų dalykų.

Gruntų (geologinė) erozija

Tai žemės paviršiaus sluoksnių ardymas dėl vėjo, ledynų, grunto paviršiumi ar susidarančiomis arba esamomis vagomis tekančio vandens, bangų mūšos poveikio.

Daugeliui žmonių erozija asocijuojasi su lietaus vandens sukelta dirvožemio erozija ir aplinkosauga žemdirbystėje ir miškininkystėje.

Taip pat skaitykite Dirvos erozija.

Gravitacinė erozija

Labai lėtas stačių ir nuolaidžių paviršių kitimas dėl dalelių atsiskyrimo ir šliaužimo ar riedėjimo žemyn. Kalnų šlaituose dėl to kai kur susidaro nuobirynai. Spartus gravitacinės erozijos variantas - nuošliaužos. Gravitacinę eroziją stiprina dūlėjimas, vėjo ir vandens poveikis.

Upių erozija

Tekanti upė iš pradžių stengiasi suformuoti savo slėnį. Todėl pirmiausia vyksta vertikali erozija. Upė graužiasi vis gilyn ir gylin. Jos tekmės greitis, iš pradžių buvęs didelis, pamažu mažėja, kol nusistovi pusiausvyra. Susiformuoja V formos slėnis. Tuo metu prasideda horizontali arba šoninė upių erozija. Upė pradeda intensyviau ardyti savo krantus. Krantuose susiformuoja atodangos, įvairios nuošliaužos.

„Plokščioji“ erozija

Dirvožemio ar panašaus paviršiaus erozija dėl juo tekančio vandens „lakšto“ mechaninio poveikio. Ši erozija pasireiškia stipriai lyjant, jos metu dirvožemio sluoksnis plonėja visose aukštesnėse vietose ir storėja žemesnėse vietose. Labiau įdubusiose vietose gali vykti „griovelinė“ erozija, nes ten susidaro ne tekantis „vandens lakštas“, o vandens čiurkšlės, kurios energingiau ardo paviršių, del ko formuojasi grioveliai, po to grioviai, griovos…

Mūšos erozija

Jūros, ežerų ir dirbtinių telkinių (pvz., Kauno marių) krantų irimas dėl bangų mūšos.

Šiuo metu žinomiausias Lietuvoje pavyzdys - Lietuvos paplūdimių ir kopų ardymas dėl žiemos audrų.

Ledynų erozija

Žemės paviršiaus irimas dėl slenkančių ledynų poveikio.

Vėjo erozija

Vėjo erozija – reiškinys, kai medžiagą nuneša vėjas. Vėjo erozija yra dvejopa. Pirmiausia, vėjas pakelia ir nuneša palaidas paviršiaus daleles į kitą vietą. Vėjo nešamos kietos dalelės trenkiasi į kietus paviršius ir juos dilina.

Vėjo erozija veiksminga vietovėse, kuriose mažai ar visai nėra augalijos:

• Vietovėse, kur stinga vandens, augalų danga būna menka ir nepakankama sustabdyti vėją palei veikiamą paviršių. Pvz., pusdykumės ir dykumos.
• Vietovėse, kur augalija sunaikinta žmogaus. Pvz., išartos stepės.

Kovojant su vėjo erozija sodinamos apsauginės medžių juostos, statmenos vyraujančiai vėjų krypčiai.

Arimo erozija

Ariant kalvotose, banguotos vietovėse dirvožemis lėtai stumiamas žemyn. Todėl kalvų viršūnėse dirvožemio sluoksnis plonėja, papėdėse - storėja. Arimo eroziją stiprina lietaus erozija, sausringesnėse ir labiau vėjuotose teritorijose - ir vėjo erozija.

Audinių erozija

Audinių erozija vyksta dėl mechaninio, rūgščių, uždegimo poveikio.

Dantų eroziją gali sukelti dažnai valgomi rūgštūs produktai ar maiste pasitaikančios kietos dalelės (pvz., žolėdžių žinduolių dantys itin stipriai dyla, jei gyvūnai minta raudami žolę, ant kurios šaknų lieka smiltelių).

Stemplės apatinės dalies eroziją neretai sukelia iš skrandžio pro rauką prasiskverbiančios rūgščios skrandžio sultys (rėmuo). Rūgšties veikiama stemplės gleivinė persigimsta, gali suvėžėti. Šablonas:Link GA