Pereiti prie turinio

Suskystintų gamtinių dujų terminalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Suskystintų gamtinių dujų terminalai gali būti vandenyje (angl. off shore) ir sausumoje (angl. on shore). Tanklaiviai priplaukia prie plaukiojančio ar sausumoje stovinčio terminalo ir perduoda suskystintas gamtines dujas (toliau –SGD), kurios verčiamos į gamtines dujas ir vamzdžiais tiekiamos vartotojams.

Kol kas didžiausias SGD importo terminalas Europoje, kurio pajėgumas siekia net 18 mlrd. m3 per metus, veikia Jungtinėje Karalystėje (pavadinimas – „South Hook“). Praplėtus Olandijoje veikiantį „Gate“ importo terminalą jo pajėgumas išaugs iki 22 mlrd. m3 per metus ir jis taps didžiausiu Europoje. Mažiausio pajėgumo (metinis pajėgumas 0,7–1,4 mlrd. m3) terminalai įrengti Kipre, Graikijoje ir Švedijoje.

Švedijos terminalas Nynashamn mieste yra pirmasis SGD importo terminalas Baltijos jūros regione. Oficialiai jis buvo atidarytas 2011 m. gegužės 27 d.

Siekiant užtikrinti SGD terminalo lankstumą įrengiamos saugyklos, kuriose saugomos SGD. Saugyklos gali būti požeminės, antžeminės arba įrengtos SGD tanklaiviuose.

Pasaulyje veikia 30 eksporto ir 82 importo terminalų. SGD pramonė sparčiai plečiasi, todėl planuose – dar 21 eksporto ir 40 importo terminalų. Augantis poreikis diversifikuoti energijos šaltinius augina SGD importo rinką, o naftos atsargų ribotumas plečia SGD eksportuojančių šalių ratą.

SGD terminalas Klaipėdoje

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programą bei nacionalinės energetikos strategiją, taip pat Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos energetinio saugumo užtikrinimo įgyvendinant transeuropinius dujų infrastruktūros projektus“ ir Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją „Dėl gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros projektų“ 2010 m. birželio mėn. energetikos ministro įsakymu įsteigta tarpžinybinė darbo grupė. Jai buvo pavesta parengti pasiūlymus dėl suskystintų gamtinių dujų (toliau-SGD) terminalo statybos vietos, technologijos.

Tarpžinybinė darbo grupė svarstė SGD terminalą įrengti šiose vietose:

  • atviroje jūroje tarp Palangos ir Būtingės arba į vakarus nuo Kuršių nerijos;
  • ties šiauriniu Klaipėdos jūrų uosto molu;
  • Klaipėdos jūrų uosto šiaurinėje dalyje;
  • pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje prie Smeltės pusiasalio.

Terminalo įrengimo vietos buvo vertinamos remiantis šiais kriterijais:

  • tiekimo saugumo užtikrinimas;
  • terminalo įrengimo trukmė ir kaina;
  • aplinkosauga;
  • saugumas;
  • navigacinė sauga;
  • Klaipėdos uosto plėtros planai;
  • meteorologinės sąlygos;
  • prisijungimo prie magistralinio dujotiekio galimybės;
  • SGD terminalo plėtros galimybė.

Tarpžinybinė darbo grupė, išnagrinėjusi ir įvertinusi visas svarstytas terminalo įrengimo vietas pagal minėtus kriterijus, pateikė SGD terminalo įrengimo vietas prioritetine tvarka – nuo tinkamiausios iki mažiau tinkamų ar nepalankių. Terminalo įrengimo vietos išsidėstė tokia tvarka:

  1. pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties Kiaulės nugaros sala;
  2. ties šiauriniu Klaipėdos jūrų uosto molu, įrengiant krantinę arba išorinį giliavandenį uostą;
  3. Klaipėdos jūrų uosto šiaurinė dalis;
  4. atviroje jūroje tarp Palangos ir Būtingės arba į vakarus nuo Kuršių nerijos.

Svarbu tai, kad SGD terminalui įrengti visais atvejais reikia išsamaus aplinkosauginio vertinimo.

Specialios navigacijos studijos metu buvo tiriamos SGD tanklaivių navigacinės sąlygos Klaipėdos uosto akvatorijoje. Tyrimų metu naudojant danų kompanijos „Force technology“ simuliacinį modelį modeliuojama SGD tanklaivio įplauka į Klaipėdos uostą ir prisišvartavimas prie SGD terminalo. Ištrauką iš studijos galima pamatyti adresu - .....................

SGD terminalo technologija

Tarpžinybinė darbo grupė nagrinėjo dvi technologines SGD terminalo alternatyvas – sausumoje ir vandenyje. Palyginus šias dvi technologijas, paminėtina, jog terminalo įrengimo sausumoje alternatyva yra brangesnė bei ilgesnis tokio terminalo įrengimo procesas.

Darbo grupė, atsižvelgusi į tokius faktorius, kaip alternatyvaus dujų tiekimo užsitikrinimo svarba, vidutinis metinis Lietuvos dujų suvartojimas, esami ir ateities Lietuvos dujų sistemos pajėgumai, SGD terminalo technologijų įrengimo trukmė, plėtros galimybės, aplinkosauga, saugumas ir kiti aspektai, konstatavo, jog tinkamiausias technologinis sprendimas – terminalas vandenyje.

SGD terminalo svarba Lietuvai

Šiuo metu Lietuva neturi dujų tiekimo alternatyvų – dujos Lietuvai tiekiamos vieninteliu vamzdynu iš Baltarusijos, o dujų tiekimo pajėgumai iš Latvijos dujų saugyklos, sutrikus tiekimui per Baltarusiją, yra nepakankami.

Taigi įgyvendinus SGD terminalo projektą Klaipėdoje:

  • bus diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir šalis nebepriklausys nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo;
  • Lietuva bus pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti;
  • bus sudarytos prielaidos susiformuoti šalies ir regioninei dujų rinkoms, atsiras galimybė ateityje tiekti dujas kaimyninėms valstybėms;
  • Lietuva galės dalyvauti perkant dujas tarptautinėse dujų rinkose.

SGD terminalas yra pripažintas strateginiu Lietuvos objektu. Strateginiais energetikos projektais taip pat pripažinta požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose, Klaipėdos-Jurbarko dujotiekis ir Lietuvos-Lenkijos dujų jungtis. Visi projektai įtraukti į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo plėtros iki 2020 m. planą.

Ispanijos patirtis – „Enagas“ valdomas Barselonos terminalas

Ispanija yra didžiausia suskystintų gamtinių dujų (SGD) importuotoja Europoje ir trečioji pagal dydį importuotoja pasaulyje. Prieš 15 metų ši šalis buvo panašioje situacijoje kaip šiandien Lietuva – priklausė nuo vieno dujų tiekėjo. Pastačius 6 SGD terminalus ir liberalizavus dujų sektorių, dabar Ispanija dujas gauna iš 14 skirtingų šalių – daugiausia iš Alžyro, Persijos įlankos, Nigerijos, Trinidado ir Tobago, Egipto. Taigi jos patirtis gali būti naudinga tiek įgyvendinant SGD projektą Klaipėdoje, tiek vykdant Lietuvos dujų sektoriaus pertvarką.

Ispanijoje veikia 6 terminalai, iš kurių 4 – Barselonoje, Kartaginoje, Huelvoje ir Bilbaoje, yra valdomi pagrindinės Ispanijos gamtinių dujų transportavimo, išdujinimo bei saugojimo kompanijos „Enagas“ (Empresa Nacional del Gas). Pastaroji taip pat valdo šalies dujotiekius, naujai statomą terminalą Muselyje bei 2 požemines dujų saugyklas.

Siekdami geriau pažinti SGD terminalų technologijas ir tokių projektų įgyvendinimo strategiją, 2011 m. kovą „Klaipėdos naftos“ atstovai lankėsi Barselonos „Enagas“ SGD terminale. Į Klaipėdoje planuojamą statyti terminalą Barselonos terminalas panašus tuo, kad dirba labai intensyvios laivybos uoste ir yra visiškai netoli miesto. Tad šiame uoste padaryti infrastruktūros ir aplinkosaugos sprendimai gali būti aktualūs statant Lietuvos SGD terminalą.

Barselonos uoste 271 km2 plote įsikūręs SGD terminalas yra pats seniausias Ispanijoje. Jis buvo pastatytas 1969 m., kelis kartus modernizuotas ir plėstas. Šiuo metu „Enagas“ terminalo pajėgumas yra 12 milijardų kubinių metrų dujų per metus. Svarbu tai, kad per daugiau nei 40 metų neįvyko nė vieno incidento, galinčio padaryti žalą aplinkai ar žmonėms. Šalia terminalo vyksta konteinerių, chemijos produktų krova, veikia „ro-ro“ krovinių terminalai. Netoli yra įsikūręs ir kruizinių laivų terminalas, į kurį per metus atvyksta apie 3 milijonus turistų.

Šaltiniai

- http://www.enmin.lt/lt/news/SGD_terminalo_ataskaita.pdf

- http://www.tokyo-gas.co.jp/lngtech/ug-tank/index.html

- http://www.risktec.co.uk/knowledge-bank/technical-articles/the-rise-and-rise-of-liquefied-natural-gas---.aspx

- http://geology.com/articles/lng-liquefied-natural-gas/

- Energetikos ministerija

- „Klaipėdos naftos“ informacija (Oficialus AB „Klaipėdos nafta“ tinklalapis)