Musmirės
Amanita | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
Index Fungorum |
- Kitos reikšmės – Musmirės (reikšmės).
Musmirė (lot. Amanita, vok. Wulstlinge) – skydabudinių (Pluteaceae) šeimos grybų gentis.
Vaisiakūniai stambūs, mėsingi, lakšteliai laisvi. Šios genties grybų praktinė reikšmė įvairi: karališkoji musmirė (Amanita caesarea), kuri Lietuvoje neauga, yra vienas geriausių valgomų grybų, tačiau kiti – menkaverčiai valgomi arba nuodingi.
Pasaulyje auga apie 90 rūšių, Lietuvoje žinoma 15.
DĖMESIO. Lietuvoje auganti žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – mirtinai nuodingas grybas. Kai nuo šio grybo nuo kepurėlės paviršiaus nusitrynę balti lopinėliai, o nuo koto nusmukęs rinkis, labai panaši į žalsvos spalvos ūmėdes, o kartais net į pievagrybius. Todėl būtina įsidėmėti žalsvosios musmirės pagrindinius požymius:
- jaunos musmirės vaisiakūnis apgaubtas storu baltu apvalkalu ir panašus į besikalantį iš žemės kiaušinį;
- vaisiakūniui augant, sutrūkęs apvalkalas lieka apatinėje koto dalyje ir apgaubia jo sustorėjusią dalį;
- jaunų vaisiakūnių kepurėlės apačią dengia kita plėvelė – šydas, kuris, vaisiakūniui augant, atitrūksta nuo kepurėlės kraštų ir lieka ant koto lyg rinkis.
- kepurėlės paviršiuje dažniausiai nebūna apvalkalo likučių: baltų lopelių, taškelių, karpelių (žr. pav.: paprastosios musmirės kepurėlė).
Nuodai
Musmirėse rastos šios nuodingos medžiagos: amanitinas, faloidinas ir falinas, o muskarinas, bufoteninas, muscimolas, iboteno rūgštis ir kt. vartojamos vaistų gamybai. Amanitinas ir faloidinas – labai stiprūs nuodai. Suvalgius nuodingo grybo, apsinuodijimo požymiai pasireiškia po 6-12, kartais ir daugiau valandų. Nuodams patekus į kraują, prasideda vėmimas, viduriavimas, prakaitavimas, atsiranda dideli skrandžio skausmai, susilpnėja pulsas, šąla galūnės. Priepuoliai pasikartoja kelis kartus. Stipriau apsinuodijus, žmogus miršta po 5-10 dienų. Dar nuodingieji grybai.
Lietuvos musmirių rūšys
- Gelsvoji musmirė (Amanita citrina)
- Oranžinė musmirė (Amanita crocea)
- Šiurkščioji musmirė (Amanita francheti). Nevalgoma.
- Gelsvarudė musmirė (Amanita fulva). Valgoma, bet menkavertė.
- Geltonoji musmirė (Amanita gemmata). Nuodinga.
- Paprastoji musmirė (Amanita muscaria)
- Margoji musmirė (Amanita pantherina)
- Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides). Mirtinai nuodinga.
- Rausvarudė musmirė (Amanita porphyria)
- Kilnioji musmirė (Amanita regalis). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Rausvoji musmirė (Amanita rubescens)
- Pilkoji musmirė (Amanita spissa). Sąlygiškai valgoma.
- Skujinė musmirė (Amanita strobiliformis). Valgoma.
- Bevainikė musmirė (bežiedė musmirė) (Amanita vaginata)
- Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa)
Lietuvos raudonosios knygos musmirės
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta
- Kilnioji musmirė (Amanita regalis)
-
Pilkoji musmirė (Amnaita spissa)
-
Margoji musmirė (Amanita pantherina)
-
Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa)
-
Karališkoji musmirė (Amanita caesarea)
-
Rausvoji musmirė (Amanita rubescens)