Opiatas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Opiatas – aguonos galvutėje esantis bet kuris alkaloidas ar pusiau sintetinis junginys, kurio gamybos pradinė medžiaga yra kuris nors iš aguonos alkaloidų. Jiems visiems būdingas panašus poveikis – sukeliama euforija ir malšinamas skausmas. Dėl šių savybių opiatai plačiai vartojami kaip vaistai ir narkotikai.
Skirtingų opiatų poveikis gali labai smarkiai skirtis; vieni nuskausmina labai smarkiai, bet trumpam, kiti prastai nuskausmina, bet gerai malšina nuolatinius, ilgalaikius skausmus. Vieni sukelia silpną euforiją, kiti šimtus kartų stipresnę.
Tokių medžiagų gausą lėmė tai, kad ilgą laiką buvo ieškota medžiagos, kuri nuskausmintų kaip morfinas ar net sėkmingiau, bet nesukeltų fizinės priklausomybės. Paieškos buvo tik iš dalies sėkmingos, nors ir aptikta daug junginių. Su kai kuriais junginiais pasiektas priešingas rezultatas (pavyzdžiui, heroinas).
Pagrindiniai opiatai:
Žmogaus endorfininę sistemą veikiantys junginiai, daugiausiai – morfijaus dariniai. Natūraliai randami aguonose. Geriausiai žinomi – morfijus, heroinas, kodeinas. Medicinoje naudojami nuskausminimui, stipriam kosuliui malšinti. Didelėmis dozėmis sukelia euforiją. Piktnaudžiaujant šiais preparatais, išsivysto fiziologinis pripratimas, kaip manoma, susijęs su pokyčiais skausmo jutimo bei kvėpavimo sistemose, taip pat – kraštutinai stiprus euforijos poreikis. Poreikis pakartotiniam vartojimui bei abstinencijos sindromas gali atsirasti jau po 1-2 euforiją sukėlusių dozių. Fiziologinis poveikis galutinai neištirtas, manoma, kad gali būti susijęs su endorfinus skaidančių fermentų blokavimu. Abstinencijos sindromas pasireiškia kraštutinai stipriais skausmais, kvėpavimo bei širdies veiklos sutrikimais, gali tęstis kelias savaites ar ilgiau.