Pasninkas
Pasninkas – religinio asketizmo forma – tam tikrą laiko tarpą trunkantis susilaikymas nuo kai kurių gėrimų bei maisto produktų, pramogų.
Religijose pasninkas reiškia žmogaus norą susitaikyti su Dievu, išvengti artėjančios bausmės arba gailėjimąsi dėl padarytos žalos. Judaizme pasninko metu žydai susilaikydavo nuo maisto bei vandens nuo saulėtekio iki saulėlydžio, taip pat susilaikydavo nuo linksmybių, vengdavo praustis, nenaudodavo kvepalų ir ilgai melsdavosi, laikydamiesi skaistumo. Krikščionių pasninką III a. pradėjo reguliuoti Bažnyčia. Būna trumpieji (pvz., penktadieniais) ir ilgieji pasninkai – priešvelykinė gavėnia, prieškalėdinis adventas. Protestantai, neskaitant anglikonų, privalomo pasninko neturi.[1]
Keletas mokslinių tyrimų rodo, kad pasninkavimas gali turėti teigiamos įtakos širdies ligų rizikai sumažinti ar padėti sumažinti kūno riebalų kiekį.[2] Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingos kultūros naudoja skirtingus pasninko dietos apibrėžimus, tad mokslinių tyrimų rezultatai taikomi ne pasninkui abstrakčiai, o konkrečiu tyrimu tirtai pasninko formai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasninkas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas 497–498 psl.
- ↑ Intermountain Medical Center (2011 m. gegužės 20 d) „Routine periodic fasting is good for your health, and your heart, study suggests.“ sciencedaily.com