Teuelčai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Teuelčai | |
---|---|
Teuelčai (patagonai), 1832 m. piešinys
| |
Gyventojų skaičius | ~1500 |
Populiacija šalyse | Argentina (Čiubutas, Santa Krusas) |
Kalba (-os) | ispanų, mapudungunų, teuelčų |
Religijos | šamanizmas |
Giminingos etninės grupės | selknamai |
Teuelčai – indėnų genčių grupė, gyvenusi Patagonijoje. Dabar praktiškai išmirę, nors seniau užėmė plačias teritorijas. Pavadinimas kilo iš mapudungunų kalbos žodžių chewel che ir reiškia „narsūs žmonės“.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad teuelčai Patagoniją pasiekė prieš 14 500 metų. Jie buvo klajokliai, vertėsi medžiokle ir rankiojimu. Žiemomis gyvendavo lygumose, o vasaromis – Patagonijos Andų šlaituose. Keramikos nebuvo išvystę, bet žinomi savo uolų tapyba. XVI a. europiečių keliautojai pasiekę Patagonijos krantus (Fernando Magelano ekspedicija 1520 m.) išvydo neįprastai aukštaūgius žmones, kuriuos pavadino patagonais („didžiakojais“). Vėliau kelis šimtmečius sklandė legendos, apie 3-4 m ūgio milžinus, neva gyvenusius Patagonijoje. Daug teuelčų mirė nuo europiečių atneštų virusinių ligų, be to, XVII–XVIII a. į Patagoniją ėmė veržtis mapučiai, palaipsniui asimiliavę teuelčų gentis. XIX a. antroje pusėje prasidėjo Patagonijos kolonizacija, todėl vietiniai gyventojai pasitraukė į atokius regionus. XIX a. pab. – XX a. pr. buvo įkurtos kelios rezervacijos teuelčų gentims.
Tradicinė teuelčų religija buvo šamanizmas. Tikėta į dievybę kūrėją Kóoch.
Skirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nėra vieningo sutarimo dėl teuelčų genčių skirstymo, nes kolonizacijos metu kolonizatoriai turėjo kontaktų ne su visomis gentimis, jos nuolat migravo dideliais atstumais ir kt. Rodolfo Casamiquela siūlė tokį skirstymą:
- Salų teuelčai:
- onai arba selknamai;
- manekenkai arba haušai (išnykę) Ugnies Žemėje ir Mitrės pusiasalyje;
- Žemyno teuelčai:
- Aonikenkai (nuo Magelano sąsiaurio iki Santa Kruso upės);
- Mečarnai (tarp Santa Kruso ir Čiubuto upių; asimiliuoti);
- Giuniunakiunai arba pampai, puelčiai, seranai (nuo Negro, Limajo ir Čiubuto iki pietinių pampų; asimiliuoti);
- Kerandžiai (nuo La Platos iki Mendosos provincijos; išnykę).
Kalba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teuelčai kalbėjo įvairiomis čonų kalbų šeimos kalbomis. XIX a. buvo žinomos jai priklausančios teušenų, selknamų-haušų, teuelčų ir manekenkų kalbos. XX a. antroje pusėje jos visos praktiškai išnyko.
Dabartis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2001 m. Argentinos gyventojų surašymo duomenimis šalyje gyveno 10 590 save teuelčais laikančių žmonių. Iš jų 4351 gyveno Čiubuto ir Santa Kruso provincijose (iš jų 307 – indėnų bendruomenėse). Pagrindinės bendruomenės yra prie Kardjelio ežero, Kamisu Aikėje, Kopolkėje, Doktor Rikardo Rochase. Visi šie teuelčiai priklauso aonikenkams. Be to, yra nemažai bendruomenių, kuriose gyvena bendros mapučių-teuelčų kilmės žmonės. Taip pat Ugnies Žemėje gyvena ~700 selknamų. Čilėje tehuelčai jau išnykę.