Lašišos

Lašišos

Nerka (Oncorhynchus nerka)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Potipis:	Stuburiniai ( Vertebrata)
Antklasis:	Kaulinės žuvys ( Osteichthyes)
Klasė:	Stipinpelekės žuvys ( Actinopterygii)
Būrys:	Lašišažuvės ( Salmoniformes)
Šeima:	Lašišinės ( Salmonidae)
Pošeimis:	Salmoninae ( Salmoninae)

Lašišos – lašišinių (Salmonidae) šeimai priklausančios žuvys. Paplitusios Atlanto, Ramiojo vandenyno šiaurinėse akvatorijose, Azovo, Juodosios, Kaspijos jūrų baseinuose.

Biologija

Lašišos neršia upėse, rečiau pratakiuose šaltavandeniuose ežeruose. Veisimosi metu kinta kūno spalva ar forma, užsiriečia žiomenys. Daugumos rūšių Ramiojo vandenyno lašišos (Oncorchynchus) po neršto žūva. Jaunikliai upėse gyvena 1–3 m., paskui migruoja į jūrą. Kai kurių rūšių lašišų (pvz., paprastosios lašišos) dalis patinų pasilieka gyventi upėse, užauga iki 10 cm ilgio, subręsta ir neršia. Lašišos minta bestuburiais ir smulkiomis žuvimis.^[1]

Žvejyba

Lašišos – svarbios verslinės žuvys. Dalis rūšių auginamos. 2010 m. pagauta ~1 mln. tonų lašišų, dar >2 mln. tonų užauginta žuvininkystės ūkiuose.^[2] Beveik visos (99 %) prekybai tiekiamos atlantinės lašišos būna užaugintos žuvininkystės ūkiuose, o dauguma Ramiojo vandenyno lašišų (>80 %) – sužvejotos. Pagrindiniai ūkiuose užaugintų lašišų tiekėjai yra Norvegija, Čilė, Škotija, Kanada, Farerų salos. Lašišų žuviena vertinama kaip sotus, maistingas, sveikas maistas. Joje daug baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D.^[3] Daugelio lašišų mėsa raudona arba oranžinė, riebi, tvirta. Lašiša parduodama šviežia, šaldyta, sūdyta, konservuota, rūkyta. Lašišos valgomos su sumuštiniais, sušiais, sašimiais, apkepais, sriubomis, taip pat kepta, troškinta ir kt. Taip pat valgomi lašišų ikrai iš riebalų gaminami žuvų taukai. Populiarus sportinės žūklės objektas (ypač, Šiaurės Amerikoje).

Lašišomis maitinasi rudieji lokiai, kurie jas gaudo neršto metu plaukiančias ir šokuojančias prieš upių srovę.^[4]

Rūšys

Lašišų rūšys:

paprastosios lašišos (Salmo)
- atlantinė lašiša (Salmo salar)
- šlakis (Salmo trutta)
- raudongalvė lašiša (Salmo clarki)
rytinės lašišos (Oncorhynchus)
- kuprė (Oncorhynchus gorbuscha)
- keta (Oncorhynchus keta)
- karališkoji lašiša, čaviča (Oncorhynchus tschawytscha)
- japoninė lašiša (Oncorhynchus masu)
- didžioji lašiša (Oncorhynchus kisutch)
- raudonoji lašiša, nerka (Oncorhynchus nerka)
upinės lašišos (Hucho)
- dunojinė lašiša (Hucho hucho)
- korėjinė lašiša ( Hucho ishikawai)
- sachalininė lašiša (Hucho perryi)
- taimenis (Hucho taimen)
lenokai (Brachymystax)

Lašišų ūkis Kanadoje
Prieš srovę šokinėjančios lašišos
Lašišos pjausniai
Sumuštiniai su lašišų ikrais

Šaltiniai

↑ Juozas Virbickas. lašišos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
↑ FAO Species Fact Sheets
↑ „Dietary Supplement Fact Sheet: Vitamin D“. National Institutes of Health. Suarchyvuotas originalas 16 July 2007. Nuoroda tikrinta 13 December 2007.
↑ Gende, S.M.; Quinn, T.P.; Willson, M.F. (2001-05-01). „Consumption choice by bears feeding on salmon“. Oecologia. 127 (3): 372–382. Bibcode:2001Oecol.127..372G. doi:10.1007/s004420000590. PMID 28547108. S2CID 41395058. Nuoroda tikrinta 2023-09-14.

[1] Juozas Virbickas. lašišos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

[2] FAO Species Fact Sheets

[FactD-3] „Dietary Supplement Fact Sheet: Vitamin D“. National Institutes of Health. Suarchyvuotas originalas 16 July 2007. Nuoroda tikrinta 13 December 2007.

[4] Gende, S.M.; Quinn, T.P.; Willson, M.F. (2001-05-01). „Consumption choice by bears feeding on salmon“. Oecologia. 127 (3): 372–382. Bibcode:2001Oecol.127..372G. doi:10.1007/s004420000590. PMID 28547108. S2CID 41395058. Nuoroda tikrinta 2023-09-14.

[1]

[2]

[3]

[4]