Decimacija
Decimacija (lot. decimatio – dešimtadalio pašalinimas[1]) – senovės romėnų armijoje retais atvejais taikytas ypač griežtas bausmės būdas: kas dešimto kohortos kario nužudymas nepaisant ankstesnių nuopelnų ar rangų. Mirti pasmerkti kariai būdavo parenkami atsitiktinai, bausmę jiems įvykdydavo kiti kariai iš tos pačios kohortos.
Decimacija būdavo baudžiama tik už prasižengimus, laikytus labai sunkiais: masinį bėgimą iš mūšio lauko ar panašias bailumo apraiškas, rimtą insubordinaciją, maištavimą, dezertyravimą.[2]
Decimacijai kohorta būdavo suskirstoma į grupeles po dešimt karių. Kiekvienai grupei būdavo paskirta dešimt šiaudų, kurių vienas – trumpesnis. Kariai nežiūrėdami traukdavo po šiaudą, ir ištraukusiam trumpąjį, likę devyni jo grupės nariai įvykdydavo mirties bausmę, paprastai užmėtydami akmenimis, uždaužydami vėzdais ar subadydami.[2] Likę kohortos kariai kelias sekančias dienas vietoje standartinio davinio – kviečių, būdavo maitinami miežiais, be to, turėdavo apsistoti už stovyklos ribų, tai yra, įtvirtinimų išorėje.[2]
Šaltiniai
- ↑ https://www.dictionary.com/browse/decimate
- ↑ 2,0 2,1 2,2 G. R. Watson. „The Roman Soldier“. Cornell University Press, 1969 m., 119 psl.