Kibernetika

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Kibernetika (gr. κυβερνητική τέχνη – valdymo menas, κυβερνήτης – vairininkas, valdytojas, pilotas) – mokslas, tiriantis įvairių sistemų bendruosius valdymo procesus, kurie vyksta renkant, perduodant, laikant ir perdirbant informaciją.

Sritys

Istorija (apžvalga)

Antika: Valdymo ratai (Ktesibios, Philon ir Heron)

XVII a.: Termostatas (Cornelis Drebbel)

XVIII a.: Garinio variklio reguliatorius (James Watt)

1838: Morzės abėcėlė (Samuel Morse)

1868: Valdymo teorija (James Clerk Maxwell)

1900: Semiotika (C. S. Peirce, F. de Saussure, C. W. Morris ir L. Hjelmslev)

1930: Sprendimų teorija (L. J. Savage)

1940: Pirmasis veikiantis kompiuteris (K. Cūzė, Turing, Mauchly ir kt.)

1945: Konekcionizmas (W. S. McCulloch, W. Pitts) Signalų teorija (C. E. Shannon)

1946-1953: Macy Conferences on Cybernetics

1950: Sistemų teorija (Ludwig von Bertalanffy)

1960 Sinergetika (H. Haken)

1970 Katastrofų teorija ir Chaoso teorija

2000 Tinklų teorija (A. L. Barabasi)

žr. t. p. chronologija Sistemų teorija

Bendroji kibernetika (K1 ir K2)
Specialioji kibernetika (K3)
- Biomedicininė kibernetika
- Kibernetinė antropologija
  - Makroantropokibernetika (sociokibernetika)
  - Mikroantropokibernetika (psichokibernetika)
- Ekonominė kibernetika
- Techninė kibernetika
Antrosios tvarkos kibernetika

Kita

Algoritmų teorija, Automatizavimo teorija,
Informacijos teorija, komunikacijos teorija ir žiniasklaidos teorija
Kognicija, suvokimas
Konstruktivizmas, Radikalusis konstruktivizmas
Dirbtinis intelektas (KI, angl. Artificial Intelligence – AI)
Kibernetinis organizmas (Cyborg, angl. cybernetic organism)
Dvasios filosofija
Saviorganizacija ir cirkuliariškumas
Technokratija
Variantiškumas

Nuorodos ir šaltiniai

Lietuviškai

Prof. Jonas Kubilius. Kibernetikos pradžia Lietuvoje. MG 1999/6 Archyvuota kopija 2005-12-31 iš Wayback Machine projekto.
Roma Mokolaitė. Kibernetikos mokslui Lietuvoje – 50 Archyvuota kopija 2005-02-24 iš Wayback Machine projekto.
Doc. Dobilas Kirvelis. Ar kibernetika tik biomedicininių mokslų šaka? Archyvuota kopija 2005-02-21 iš Wayback Machine projekto.
Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985

Redaguoti	Kibernetika, sritys ir mokslininkai
K1	Kompleksų teorija, Antrosios tvarkos kibernetika, Radikalusis konstruktyvizmas, Variantiškumas (kibernetika)
K2	Automatizavimas, Sprendimų priėmimo teorija, Lošimų teorija, Informacijos teorija, Informetrija, Konekcionizmas, Simbolizmas, Tinklų teorija, Sinergetika, Sistemų teorija, Sistemų mokslas, dirbtinis intelektas
K3	Antropokibernetika, Švietimo kibernetika, Biokibernetika, Medicininė kibernetika, Biomedicininė kibernetika, Neuroinformatika, Psichokibernetika, Sociokibernetika, Sistemų biologija, Techninė kibernetika
Kibernetikai	William Ross Ashby, Stafford Beer, Claude Bernard, Valentin Braitenberg, Ludwig von Bertalanffy, Walter Cannon, Joseph J. DiStefano III, Heinz von Foerster, Jay Forrester, Charles François, Ernst von Glasersfeld, Gerhard Grössing, Stephen Grossberg, Hermann Haken, Erich von Holst, Stuart Kauffman, Hiroaki Kitano, Aldo Masturzo, Niklas Luhmann, Warren McCulloch, Humberto Maturana, Horst Mittelstaedt, Talcott Parsons, Walter Pitts, Alfred Radcliffe-Brown, Stefan Rieger, Arturo Rosenblueth, Claude Elwood Shannon, Harold C. Sox, Karl Steinbuch, Robert Trappl, Felix Tretter, Valentin Turchin, Francisco Varela, Frederic Vester, Paul Watzlawick, Norbert Wiener

Šis straipsnis apie mokslą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.