Pereiti prie turinio

Preventyvioji justicija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Preventyvioji justicija (užkardomasis teisingumas) - teisingumo sistema, kurioje teisėtumas ir teisingumas užtikrinamas ne tik teismo kaip justicijos institucijos, bet ir įgaliotų asmenų. Siekis - apsaugoti sąžiningus asmenis, užtikrinti atliekamų veiksmų, sandorių teisėtumą, siekiant išvengti nelegalių veikų. Tam ypač pasitarnauja Lotyniškasis notariatas (kontinentinė teisė). Notaras iš esmės vykdo preventyvaus teisėjo funkcijas ir atlikdamas notarinius veiksmus yra nepriklausomas, panašiai kaip teisėjas nagrinėdamas bylas[1]. Jis siekia, kad tarp jo tvirtinamų sandorių šalių nekiltų ginčų dėl jų valios suderinamumo, dėl sandorio sąlygų ar jo teisėtumo.

Pasekmės

Preventyvioji justicija sumažina teismų sistemos išlaidas. Pvz., 1996 m. JAV, kur nėra lotyniško notariato, teismam išlaikyti skirta 2 % BVP. Vakarų Europoje - vos 0,4 %, t. y. 5 kartus mažiau.[2]

Šaltiniai