Pereiti prie turinio

Vadsė

Koordinatės: 70°04′35″ š. pl. 29°44′54″ r. ilg. / 70.07639°š. pl. 29.74833°r. ilg. / 70.07639; 29.74833 (Vadsė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Vadsė
norv. Vadsø
      
Vadsės tvirtovės liekanos
Vadsė
Vadsė
70°04′35″ š. pl. 29°44′54″ r. ilg. / 70.07639°š. pl. 29.74833°r. ilg. / 70.07639; 29.74833 (Vadsė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Norvegijos vėliava Norvegija
Įkūrimo data 1838 m. sausio 1 d.
meras Svein Dragnes
Gyventojų (2004) 6 187
Plotas 1 258 km²
Tankumas (2004) 5 žm./km²
Vikiteka Vadsė

Vadsė (š. sam. Čáhcesuolu, suom. Vesisaari) – miestas ir savivaldybė Finmarke, Norvegijoje. Miestas yra savivaldybės ir Finmarko apskrities sostinė.

Vadsė įkurta 1838 m. sausio 1 d. Įstatymas reikalavo, kad miestai būtų atskirti nuo kaimo apskričių, bet dėl mažo gyventojo tankumo ir mažao balsuojančių skaičiaus tą buvo sunku padaryti. Kaimai buvo atskirti nuo Vadsės 3 etapais: Nesebis (1846 m.), Sėr-Varangeris (1858 m.), and Nord-Varangeris (1894 m.). Paskutinis kaimas buvo vėl prijungtas prie miesto 1964 m. sausio 1 d.

Vadsės vardas kildinamas iš senovės nordų frazės „sala su geriamu vandeniu“. Miesto herbas yra iš šių laikų, o patvirtintas 1976 m. vasario 20 d. Jame pavaizduotas sidabrinis elnias raudoname fone. Šiaurės elnias yra pagrindinis savivaldybės naminis gyvūlys ir svarbus ekonomiškai[1][2].

Istorija

Vadsės bažnyčia

XVI a. Vadsėjos saloje buvo žvejų kaimas ir bažnyčia. Vėliau kaimas persikėlė į žemyną. 1833 m. Vadsei buvo suteiktos miesto privilegijos ir čia pradėjo keltis žmonės iš Suomijos bei nuo bado bėgantys švedai. Suomiškai pradėjo kalbėti dauguma miesto gyventojų. Ned dabar kai kuriose sodybose kalbama suomiškai. Kai naciai užėmė Norvegiją čia įsikūrusius nacius bombardavo Sovietų Sąjunga. Tačiau čia, priešingai nei kitur FGinmarke netoli miesto centro išliko mediniai XIX namai. Ypač garsūs norvegų Esbensenų ir suomių Tuomainenų namai. Vadsėjos saloje yra diližablio stiebas, kuriuo naudojosi Umberto Nobile ir Roald Amundsen, kai vyko su diližabliu „Norvegija“ į Šiaurės ašigalį 1926 m., o Nobile jį panaudojo dar diližablyje „Italija“ 1928 m.

Išnašos

  1. Norske Kommunevåpen (1990). „Nye kommunevåbener i Norden“. Suarchyvuotas originalas 2007-07-15. Nuoroda tikrinta 2008-12-13.
  2. „Kommunevåpen“. Flags of the World. 28 June 2002. Suarchyvuotas originalas 2008-04-19. Nuoroda tikrinta 2008-12-13.

Nuorodos