Euglena
| Euglena | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Euglenos schema | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Euglena (Euglena) – euglendumblių (Euglenophyta) skyriaus vienaląsčių žiuželinių pirmuonių gentis.
Šie pirmuonys neretai turi chromatoforus, kuriuose yra chlorofilo, ir sugeba vykdyti fotosintezę, tačiau gali jų ir neturėti (arba, ilgai būdami tamsoje, prarasti) bei maitintis kitaip. Fotosintezės produktas – ne krakmolas, o paramilas.
Kūnas verpstiškas, apie 50 µm ilgio, padengtas pelikule (plonu apdangalu); priekyje 1 žiuželis, raudona akutė (stigma), pulsuojančioji vakuolė, branduolys. Euglenos dauginasi skildamos, juda žiuželio dėka.[1] Gyvena sekliuose vandenyse, kur daug pūvančių organinių medžiagų. Sukelia vandens žydėjimą.[2]
Naudojamos kaip gyvulių pašarų papildas ir biokuras.[3]
Žinoma ~60 rūšių. Lietuvoje aptinkama:
- Žalioji euglena (Euglena viridis), auga stovinčiame vandenyje;
- Euglena oxyuris, aptinkama švariuose vandenyse;
- Euglena acus, aptinkama švariuose vandenyse.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Liuda Kutkienė. Euglenos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ Эвглена,Большая советская энциклопедия, T. XXIX (Чаган—Экс-ле-Бен). – Москва: Советская энциклопедия, 1978
- ↑ Toyama, Tadashi; Hanaoka, Tsubasa (2019). „Enhanced production of biomass and lipids by Euglena gracilis via co-culturing with a microalga growth-promoting bacterium“, Biotechnology for Biofuels. 12: 205.