Pereiti prie turinio

Rastenburgo apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Kentšyno apskritis.
Rastenburgo apskritis
Landkreis Rastenburg

1818 – 1945
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras Rastenburgas (Raistpilis)
1818-1945 Karaliaučiaus apygarda
Gyventojų 46 142 (1900), 47 197 (1910), 53 860 (1939)
Plotas 874,68 km² (1900)
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda
Rastenburgo apskrities landrato įstaiga

Rastenburgo apskritis (vok. Landkreis Rastenburg) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Rastenburgas (Raistpilis).

Rastenburgo apskritis apėmė centrinę Rytų Prūsijos provincijos dalį vakarinėje Bartoje, ribojosi su Bartuvos (Frydlando), Girdavos, Unguros (Angerburgo), Lėciaus, Zensburgo ir Rešliaus apskritimis.

1818 m. reorganizuojant krašto valdymą apskričiai priskirta 14 parapijų. Rastenburge įkurta Landrato įstaiga. 1819 m. 3 parapijos atiteko Girdavos apskričiai, 4 – Frydlando apskričiai. 1945 m. apskričiai priklausė miestai: Rastenburgas, Bartėnai, Drengfurtas ir 76 savivaldybės.

1940 m. rugsėjo mėn. apskrityje pastatyta Hitlerio būstinė „Vilko irštva“. 1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Kentšyno pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

[1]

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
43 330 46 142 47 197 52 277 52 640 53 860

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 43330 2280 188
1900 46142 42779 3060
1910 47197 43262 3587
1925 52277 47982 3896 142
1933 52640 47935 4411 117
1939 53860 48187 4782 39