Bertold Brecht
| Bertoldas Brechtas vok. Bertold Brecht | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1898 m. vasario 10 d. Augsburgas |
| Mirė | 1956 m. rugpjūčio 14 d. (58 metai) Rytų Berlynas |
| Veikla | vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius |
 Vikiteka |
Bertold Brecht |
| Parašas | |
.png?lang=lt){kind=small}
| |
Bertoldas Brechtas (vok. Bertold Brecht, pilnas vardas Eugen Berthold Friedrich Brecht, 1898 m. vasario 10 d. Augsburgas – 1956 m. rugpjūčio 14 d. Rytų Berlynas) – vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Studijavo Miuncheno universitete. Per Pirmąjį pasaulinį karą dirbo sanitaru karo ligoninėje. Nuo 1924 m. gyveno Berlyne, dirbo Vokiečių teatre. Bendradarbiavo su A. Dublinu, M. Reinhardtu. Sukūrė ir pastatė pjesių, satyriškai vaizduojančių masinę kultūrą. Didelį pasisekimą pelnė pjesė „Opera už tris skatikus“. Jai išpopuliarėti padėjo K. Veilio muzika, jungianti liaudies dainų ir džiazo elementus. Dramoje satyriškai atskleidė kapitalo visuomenės ydas, parodė, kad nėra skirtumo tarp biznieriaus ir gangsterio. Pagal tą patį siužetą parašė romaną. Remdamasis rež. E. Piscatoriaus agitacinio teatro principais 1929–1932 m. sukūrė vadinamųjų pamokomųjų pjesių, kurios turėjo ugdyti proletarų sąmoningumą. Nuo 1933 m. gyveno emigracijoje įvairiose Europos šalyse, nuo 1941 m. – JAV. Tuo metu sukūrė brandžiausias pjeses. 1948 m. grįžo į Rytų Berlyną. Su žmona aktore Helena Veigel 1949 m. įkūrė teatrą „Berliner Ensemble“, kuriame pritaikė savo epinio teatro principus. Jo tikslas – skatinti žiūrovą mąstyti ir kritiškai vertinti tikrovę.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmąją trijų veiksmų dramą „Baalas“ (Die Bibel) parašė 1913 m. Vėlesnėse dramose parodomas mažojo žmogaus likimas karo metais, keliama mokslininko atsakomybės, gėrio ir blogio problema, ryškūs filosofinės satyros bruožai.
Dramaturginė technika pagrįsta atsiribojimo efektu (Verfremdungseffekt), kuris turi sukurti distanciją tarp scenos ir žiūrovo, tarp aktoriaus ir jo vaidmens, kad scenoje išnyktų tikroviškumo iliuzija. Atsiribojimo priemonės – draminio kūrinio epizacija, parabolė, pasakotojo įvedimas. Veiksmą pertraukia įvairūs intarpai (zongai, choras). Naudojamos kaukės, sąlygiškos dekoracijos, montažas (filmų kadrai, fotografija), ryškus apšvietimas. Epinio teatro teoriją jis išdėstė pjesių pastabose, straipsniuose (Pramoginis ar pamokomasis teatras? (Vergnügunstheater oder Lehrtheater?) 1939 m., lietuvių kalba 1969 m.).
Dar parašė eilėraščių, baladžių, novelių, publicistikos. Jo kūryba ir teatro teorija turėjo įtakos vokiečių, Šveicarijos dramaturgams ir pasaulinio teatro raidai. Lietuvių kalba 1986 m. išleistas rinkinys „Eilėraščiai“, paskelbta vienveiksmių pjesių, novelių.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Opera už tris skatikus“ (Dreigroschen-oper), pastatyta 1928 m., Kauno dramos teatras 1964 m., rež. Yngve Sudvor 1996 m., Klaipėdos muzikinis teatras 2001 m.
- Romanas už tris skatikus (Dreigroschenroman), 1934 m.
- Motušė Kuraż ir jos vaikai (Mutter Courage und ihre Kinder), parašyta 1939 m., past. 1941 m., Klaipėdos dramos teatras, rež. Povilas Gaidys, 1975 m.
- Geras žmogus iš Sezuano (Der gute Mensch von Sezuan), par. 1941 m., past. 1943 m., Klaipėdos dramos teatras 1991 m.
- Galilėjaus gyvenimas (Leben des Galilei), 3 redakcijos: 1938 m., 1947 m., 1955 m., lietuvių kalba išleista 1964 m., past. 1943 m., Vilniaus mažasis teatras, rež. Rimas Tuminas 1992 m.
- Ponas Puntila ir jo tarnas Matis (Herr Puntila und sein Knecht Matti), par. 1941 m., past. 1948 m., Vilniaus rusų dramos teatras, 1963 m., Klaipėdos dramos teatras, 2001 m.
- Kaukazo kreidos ratas (Der kaukasische Kreidekreis), par. 1945 m., past. 1948 m. Juozo Miltinio dramos teatras, rež. Raimundas Banionis 2005 m.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Hannah Arendt Bertolt Brecht. in: Menschen in finsteren Zeiten. Piper, München 2001, ISBN 3-492-23355-4, S. 237–283 (auch in: dies.: Walter Benjamin – B. B.- Zwei Essays. ebd. 1971, S. 63–107
- Werner Hecht: Brecht-Chronik; Frankfurt am Main, 1997; ISBN 3-518-40910-7
- Reinhold Jaretzky: Bertolt Brecht. Rowohlt, Reinbek 2006 (rororo Monographien, Bd. 50692), ISBN 3-499-50692-0
- Marianne Kesting: Bertolt Brecht mit Selbstzeugnissen und Bilddokumenten. Rowohlt, Reinbek 2003, ISBN 3-499-50037-X
- Dieter Lattmann: Kennen Sie Brecht? Reclam, Stuttgart 1988, ISBN 3-15-008465-2 (gute Einführung)
- Werner Mittenzwei: Das Leben des Bertolt Brecht oder Der Umgang mit den Welträtseln. Suhrkamp, Frankfurt 2002, ISBN 3-518-02671-2
- Klaus Völker: Bertolt Brecht, Eine Biografie, Rowohlt 1988, ISBN 3-499-12377-0
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jadvyga Bajarūnienė. Bertolded Brechtath. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 462 psl.
