Britų imperija

Britų imperija British Empire
Kairėje: Didžiosios Britanijos vėliava (1707–1801) Dešinėje: Jungtinės Karalystės vėliava (nuo 1801)
Britų imperija didžiausio išsiplėtimo metu
Laikotarpis	1707–1997 m.
Metropolija	Jungtinė Karalystė
Svarbiausi regionai	Šiaurės Amerika, Afrika, Pietų Azija, Pietryčių Azija, Pietvakarių Azija, Australija, Okeanija
Likusios kolonijos	Britų užjūrio teritorijos

Britų imperija (angl. British Empire) – didžiausia visų laikų pasaulio imperija, klestėjusi nuo XVIII a. iki XIX a. vidurio.^[1] 1921 m. joje gyveno ~458 mln. gyventojų (ketvirtis tuometinės Žemės populiacijos), plotas siekė 33 mln. km². Britų imperija driekėsi visuose žemynuose, todėl buvo sakoma, kad joje „niekad nenusileidžia saulė“. Savo klestėjimo viršūnę pasiekė karalienės Viktorijos valdymo metu. Britų imperijos kolonijos buvo Australija, Kanada, JAV (iki 1776 m.), beveik visa pietinė Afrika, Indija, Karibų jūros regionas, Okeanija, Pietryčių Azija. Dabar daugelis buvusių kolonijų priklauso Britų Sandraugai.

Dėl britų imperializmo buvusiose kolonijose išplito anglų kalba, britiška teisė, švietimas, matavimo sistema.

Britų imperijos kolonijinis augimas

Po to, kai baigėsi Šimtametis karas, Anglija ieškojo naujų žemių ir prekybinių kelių. K. Kolumbui 1492 m. atradus Amerikos krantus, 1497 m. Anglijos karalius Henrikas VII išsiuntė Giovanni Caboto vadovaujamą ekspediciją ieškoti prekybinių kelių į Aziją. Dėl netrukus Anglijoje prasidėjusios reformacijos, tolimesnės prekybos kelių paieškos sustojo. Valdant karalienei Elžbietai I augo Anglijos nesutarimai su Ispanija. Abi šalys ėmė varžytis dėl naujų žemių. Anglijos valdžia leido kaperiams F. Dreikui, John Hawkins ir kitiems naudoti karo laivus grobti priešo prekybinius laivus, kurie tuo metu vertėsi piratavimu, vergų prekyba.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Europa

Metai	Istorija
1588	Ispanų „Nenugalimosios armados“ sutriuškinimas.
1651	Kromvelio navigacijos aktas. Jis nustatė, kad tik anglų laivynas turi teisę palaikyti ryšius tarp Anglijos ir britų kolonijų, o trečiųjų šalių prekės į Angliją gali būti įvežamos tik anglų laivais. Panaikintas 1849 m. Anglijai perėjus prie laisvosios prekybos.
	Hesseno landgrafas su anglų laivų pagalba užima Gibraltarą. 1713–1714 m. Utrechto taikos sutartimi Ispanija perleido britams Gibraltarą ir suteikė teisę britų pirkliams aprūpinti Ispanijos kolonijas vergais (Assiento sutartis). 1808 m. anglų parlamentas galutiniai uždraudžia prekybą vergais.
1800	Užimama Malta ir per eilę metų paverčiama britų laivyno atsparos tašku.
1921	Nepriklausoma Airija tampa dominija.

Azija

Metai	Istorija
1600	Įsteigiama anglų Rytų Indijos (Ost-Indijos) kompanija: „Nacijos garbei, žmonių turtėjimui, verslais besiverčiančių pavaldinių paskatinimui ir laivininkystės plėtrai“.
1639	Užimamas Madrasas (Madras) Indijoje.
1661	Įgyjamas Bombėjus (Bombey) Indijoje.
1696	Įgyjama Kalkuta Indijoje.
1752	Britai nugali prancūzus prie Archinopolio Indijoje. Prancūzų įtakos pabaiga.
1757	Britų generolas Clive nugali maharadžą Surajah Dowlah prie Plassey. Prasideda Indijos teritorijos valdymas.
1765	Užkariaujama Bengalija
1784	Išleidžiamas Rytų Indijos įstatymas.
1795	Užkariaujamas Malakos pusiasalis ir Ceilonas.
1819	Įsteigiamas Singapūras.
1826	Britams atitenka Asamas.
1839	Užimamas Adenas Arabijos pusiasalyje.
1841	Užimamas Honkongas Kinijoje.
1849	Britams atitenka Pendžabas.
1852	Užkariaujamas Jangonas (pavadinamas Rangūnu) Mianmare.
1857–1858	Sipajų sukilimas Indijoje.
1858	Panaikinama anglų Rytų Indijos kompanija.
1877	Rytų Indija paverčiama karalyste, valdoma Anglijos karaliaus.
1878	Britai ima valdyti Kiprą.
1886	Užkariaujamas visas Mianmaras tampa Birma.
1888	Britams atitenka Šiaurės Borneo.
1898	Išsinuomojamas Weihaiwei pusiasalis prie Honkongo.
1909	Išplečiami Svetimšalių kvartalai (Straits Setlements) Kinijoje.
1914	Britams atitenka Kipras.
1919	Britams atitenka Palestina, Transjordanija ir Irakas kaip Tautų Sąjungos mandatai.

Afrika

Metai	Istorija
1618	britai įsitvirtina prie Gambijos upės.
1651	Užimama šv. Elenos sala.
1661–1684	britai valdo Tanžerą
1667	britams atitenka Aukso Krantas.
1783	britamas atitenka Senegambija.
1806	Užimamas Kapštatas – Kapo kolonija.
1808	britų kolonija tampa Siera Leonė.
1814	britams atitenka Maurikijaus sala.
1836–1837	britų karas su būrais.
1838	Britams atitenka Natalis. Išstumti būrai įkuria Transvalio ir Oranžo upės respublikas.
1850	Išperkama danų nuosavybės prie Aukso Kranto.
1852–1854	Pripažįstama būrų respublikų nepriklausomybė ir nustatomos sienos su jomis Pietų Afrikoje.
1861	Britamas atitenka Lagosas (Nigerija).
1867	Pietų Afrikoje atrandami deimantai.
1877–1881	Pirmasis būrų valstybių valdymas.
1882	Užimamas Egiptas.
1884	Užimamas Somalis.
1886	Britams atitenka Bečuanalendas (dab. Botsvana)
1888	Britų Rytų Afrikos kompanijos sutartis.
1889	Britų Pietų Afrikos kompanijos sutartis.
1890	Helgolando sala iškeičiama į Zanzibarą.
1894	Ugandos protektoratas.
1899–1902	Būrų karas: galutinis būrų valstybių – Oranžo upės respublikos ir Transvalio užėmimas.
1910	Įkuriama Pietų Afrikos Sąjunga.
1914	Egiptas tampa britų protektoratu.
1919	Kamerūno, Togo ir kitų vokiečių Vakarų bei Pietvakarių Afrikos kolonijų perėmimas (Tautų Sąjungos mandatas).

Šiaurės Amerika

Pagrindinis straipsnis – Britų kolonizacija Amerikoje.

Metai	Istorija
1497	John Cabot atranda Niufaundlendą.
1583	Niufaundlendą pradeda valdyti seras Humphrey Gilbertas.
1607	Įkuriamas Džeimstaunas Virdžinijoje.
1612	Britams atitenka Bermudų salos.
1619	Į Virdžiniją atvežami pirmieji vergai iš Afrikos. Vergų prekybos pradžia.
1620	Naujojo Plimuto įkūrimas.
1624	Virdžinija tampa britų imperijos kolonija.
1630	Bostono Masačiusetse įkūrimas.
1632	Merilendo įkūrimas.
1636	Rodailendo įkūrimas.
1643	Pirmasis Šiaurės Amerikos kolonijų sujungimas.
1663	Karolinos įkūrimas.
1664	Nepaskelbę karo britai užkariauja 1500 gyventojų turintį olandų kolonistų miestą Naująjį Amsterdamą.
1667	Naujasis Amsterdamas atitenka britams ir pavadinamas Naujuoju Jorku – Niujorku. Hudzono įlankos kompanijos įkūrimas.
1681	Pensilvanijos įkūrimas.
1713	Britams atitenka Hudzono įlanka, jiems pripažįstamas Niufaundlendo valdymas.
1732	Džordžijos įkūrimas.
1749	Halifakso įkūrimas.
1763	Britams atitenka Kanada.
1765	Įvedamas žyminis mokestis.
1776	Šiaurės Amerikos kolonijos sudaro sąjungą, pasivadina Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir pasiskelbia nepriklausomomis nuo Britų imperijos.
1783	Anglija pripažįsta JAV nepriklausomybę.
1791	Kanada gauna konstituciją.
1840	Kanada gauna savo vyriausybę.
1855	Niufaundlendas gauna savo vyriausybę.
1867	Kanada virsta dominija.
1868	Panaikinama Hudzono įlankos kompanija.
1870	Sudaroma Manitobos provincija.
1871	Britų Kolumbija prijungiam prie Kanados dominijos.
1923	Kanada reikalauja Arktikos archipelago protektorato.
1933	Niufaundlendas netenka savo vyriausybės.

Pietų Amerika ir Karibų jūros salos

Pagrindinis straipsnis – Britų Vest Indijos.

Australija ir Okeanija

Šaltiniai

↑ Stasys Lukšys. Britanijos imperija (British Empire). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 491-495 psl.

Kolonijinės imperijos
Portugalijos \| Ispanijos \| Britanijos \| Prancūzijos \| Nyderlandų \| Rusijos \| Japonijos \| Vokietijos \| Italijos \| Belgijos \| Danijos \| Švedijos \| Kuršo

Vikiteka: Britų imperija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Stasys Lukšys. Britanijos imperija (British Empire). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 491-495 psl.

[1]