Europinis lėlys
| Caprimulgus europaeus |
|---|
 Europinis lėlys |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Caprimulgus europaeus Linnaeus, 1758 |
| Paplitimas |
 Europinių lėlių apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:
|
Europinis lėlys, tradiciškai - lėlys (Caprimulgus europaeus) – lėlinių (Caprimulgidae) šeimos veiklus sutemų paukštis.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, neryškiai skersai dryžuota bei išmarginta ryškiomis pailgomis tamsiomis dėmėmis. Per galvą ir pečius eina plačios išilginės juodos juostos. Apatinė kūno pusė pilka, rusva, skersai smulkiai dryžuota. Patino pirmosios trys didžiosios plasnojamosios plunksnos ir uodegos kraštai išmarginti baltomis dėmėmis. Snapas nedidelis, juodas. Rainelė tamsiai ruda. Kojos mažos, rusvo atspalvio.
Kūno ilgis nuo snapo iki uodegos galo 25-28 cm, patinų svoris 50-100 g, patelių 67-95 g.[2]
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Eurazijoje gyvena nuo Atlanto vandenyno iki Užbaikalės. Šiaurėje arealas siekia pietinę Švedijos dalį, Šiaurės Dvinos žemupį, Lenos aukštupį, pietuose tęsiasi iki šiaurės vakarų Indijos, šiaurinės Arabijos jūros pakrantės, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros. Gyvena Britų ir Viduržemio jūros salose, šiaurės vakarų Afrikoje.
Žiemoja Afrikoje.
Lietuvoje dažnas, bet negausus. Mėgsta slaptytis, todėl sunku įvertinti tikrąjį lėlių populiacijos dydį.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai miško paukštis. Gyvena pušynuose, mišriuose miškuose, kirtavietėse, miško aikštelėse. Vengia šlapių vietų, aptinkamas tik sausose vietose. Mėgsta tupėti prie senų kelių.
Aktyvus naktį, prietemos valandomis. Skraido labai tyliai, kartais pakimba ore. Skrydis lengvas, būdingi staigūs posūkiai. Tupi po plunksnomis paslėpęs mažytes kojas, įtraukęs kaklą, prisimerkęs, todėl beveik susilieja su aplinka.
Dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Peri gana vėlai, kiaušinius deda tiesiai ant žemės, ant spyglių, pernykščių lapų, kerpių. Dėtyje paprastai būna 2 margi, įvairaus dydžio kiaušiniai. Abu porelės nariai peri apie 17 dienų. Jaunikliai išsirita ne kartu: pirmasis ritasi naktį, o kitas maždaug po paros. Jauniklių kūną dengia pilkai balsvi, juosvi pūkai. Paukščiukus maitina abu porelės nariai. Mažyliai skraidyti pradeda maždaug po 18 dienų, o kitą pavasarį jau gali perėti patys.
Per vasarą viena porelė išaugina dvi vadas.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gaudo naktį skraidančius vabalus, drugelius, mėšlavabalius, grambuolius. Kartais vabalus susirenka nuo medžių šakų, lapų ir žemės.
Porūšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išskiriami 6 europinių lėlių porūšiai:[3][4]
- C. e. europaeus Linnaeus, 1758; nominuotas porūšis aptinkamas nuo Vidurio, šiaurinės Europos iki vidurio, šiaurinio, pietų viduriniojo Sibiro.
- C. e. meridionalis Hartert, E, 1896; Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje ir iki Kaukazo bei šiaurės vakarinio Irano.
- C. e. sarudnyi Hartert, E, 1912; Kazachstane ir Vakarų Sibire
- C. e. unwini Hume, 1871; Irakas ir Iranas ir iki Turkmenistano ir Uzbekistano.
- C. e. plumipes Przewalski, 1876; šiaurės vakarinė Kinija ir iki vakarinės bei pietinės Mongolijos.
- C. e. dementievi Stegmann, 1949; šiaurės rytų Mongolija ir iki pietų centrinio Sibiro.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Europinio lėlio kiaušiniai
.jpg?lang=lt)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
- ↑ „IUCN Red List - Caprimulgus europaeus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- ↑ oiseaux-birds.com / European Nightjar Caprimulgus europaeus
- ↑ birdsoftheworld.org / Eurasian Nightjar Caprimulgus europaeus
- ↑ worldbirdnames.org / Nightjars, Oilbird, potoos, frogmouths
