Pereiti prie turinio

LT vz. 38

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Praga LT)
LT vz. 38;
vok. Panzerkampfwagen 38(t))
Tipas lengvasis tankas
Kūrėjas ČKD
Šalis Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija
Trečiojo Reicho vėliava Trečiasis reichas
Sukurta 1938 m.
Gaminta 1939–1942 m.
Gamintojas ČKD
Pagaminta vienetų 1414 (Vokietijai)
Naudota 1939–1945 (Vokietija)
Charakteristikos
Ekipažas 4
Masė (t) 9,725–9,85 t
Kovinė masė (t) 9,5 t
Ilgis (m) 4,61 m
Plotis (m) 2,135 m
Aukštis (m) 2,252 m
Šarvo storis (mm) 8–30 mm Ausf. A–D
8–50 mm Ausf. E–G
Pagrindinis ginklas 3,7 cm KwK 38(t) L/47,8
Kalibras 37 mm
Papildomi ginklai 2 × 7,92 mm ZB-53 (MG 37(t))
kulkosvaidžiai
Važiuoklė (formulė) 5 + 1 Praga-Wilson Typ CV
Kelio prošvaisa 40 cm
Variklis Praga Typ TNHPS/II vandeniu auš., 6 cilindrų
Variklio galia (AJ, (kW)) 123,3 AG (91,9 kW)
Kuras benzinas
Nuotolis plentu (km) 250; 100 (bekele)
Važiavimo greitis (km/h) 42 (keliu), 15 (bekele)
Plaukimo greitis (km/h) (neplaukioja)
Įveik.sienelės aukštis (m) 0,8
Įveik.griovio plotis (m) 2,1
Įveik.įkalnė 29°

LT vz. 38, LT-38 vėliau – Panzerkampfwagen 38(t), Panzer 38(t), Pz. Kpfw.38(t) – čekoslovakiškas lengvasis tankas, plačiai naudotas Vokietijos kariuomenės Antrajame pasauliniame kare. Laikomas geriausiu Čekoslovakijos konstrukcijos tanku.

Šiuos tankus nustojo gaminti 1942 m., kai išryškėjo, kad jų ginkluotė per silpna. Vokietijos kariuomenei jų buvo pagaminta virš 1400 vienetų. Šių tankų važiuokles gamino ir toliau, nes jų pagrindu gamino prieštankines savaeiges Marder III (1942–1944) ir Hetzer (1944–1945).

Pavadinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čekoslovakiškas karinis žymėjimas buvo LT vz. 38 ('lengvasis tankas, 1938 m. modelis'). Kompanija gamintoja naudojo žymėjimus TNH, TNHPS, LTP ir LTH.

Vokietijos ginkluotėn priimti šie tankai buvo vadinami vok. Panzerkampfwagen 38(t), kur Panzerkampfwagen reiškia 'tankas', 38 – '1938 m. modelis', o (t) – vok. tschechisch 'čekiškas'. Kitas Vokietijoje naudotas žymėjimas buvo Sd. Kfz. 140 (iš vok. Sonderkraftfahrzeug 'specialiosios paskirties transporto priemonė').

Aprašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LT vz. 38 turėjo tipišką ikikarinę tanko konstrukciją su kniedytais šarvais ir varikliu gale. Šarvai daugiausia buvo statmeni, nenuolaidūs, jų storis buvo nuo 10 iki 25 mm. Pradedant versija Ausf. E priekiniai šarvai buvo pastorinti iki 50 mm (pridėtas varžtais tvirtinamas papildomas 25 mm šarvo sluoksnis). Analogiškai šoniniai šarvai buvo pastorinti iki 15 mm.

Dviejų žmonių talpos bokštelis buvo mašinos centre, jame – pagrindinis tanko ginklas 37 mm patranka Škoda A7 su 90 šovinių. Šalia patrankos – 7,92 mm kulkosvaidis. Bokštelio kulkosvaidis judamai įtvirtintas rutuliniame įtaise, tad jį galima nutaikyti atskirai nuo bokštelio patrankos. Tačiau tanko vadas ar taikytojas gali fiksuoti kulkosvaidį, ir tada jis nutaikomas kaip bendraašis kulkosvaidis. Vairuotojo vieta korpuso priekyje dešinėje, priekyje kairėje – kulkosvaidininko vieta su 7,92 mm kulkosvaidžiu. Kaip ir daugelyje 4-to dešimtmečio tankų kulkosvaidininkas kartu buvo ir radistas. Radijo stotis įmontuota kairiau kulkosvaidininko radisto vietos. Korpuso kulkosvaidžiu galėjo šaudyti ir tanko vairuotojas, tam jis turėjo nuleistuką kairiau vairo.

Abiejų kulkosvaidžių šaudmenų komplektą sudarė 2550 šovinių.
Tanko vadas kartu buvo ir patrankos taikytojas.

Pritaikant Vokietijos kariuomenei tanko konstrukcijoje buvo atlikti pakeitimai:

  • vairuotojo sėdynė padaryta reguliuojama,
  • tanko vadui ir užtaisytojui įrengtos tvirtesnė atramos stovėjimui,
  • bokštelyje atsirado vieta užtaisytojui, bet patrankos šovinių skaičius sumažėjo 18 vienetų.

Visi naujai gaminami tankai Panzer 38(t) buvo gaminami išsyk su šiais pakeitimais, o anksčiau pagaminti tankai buvo atitinkamai modernizuoti.

Variklis yra tanko korpuso gale, transmisija turi 5 paprastas ir vieną atbulinę pavaras. Į vikšrą remiasi 4 guma dengti atraminiai ratai, vikšrą į priekį nukreipia gale esantis nukreipiamasis ratas, viršuje palaiko du palaikomieji ratai. Atraminiai ratai sumontuoti į du dviašius vežimėlius su lingėmis.

Kūrimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šį tanką sukonstravo grupė ČKD kompanijos konstruktorių, vadovaujama rusų emigranto Aleksejaus Surino. Imtas gaminti 1938 m. Eksportuotas į tokias šalis kaip Švedija, Šveicarija, Iranas, Peru. Buvo užsakyta nedidelė šių tankų partija (tankai LTL, kitaip LT vz. 40) Lietuvai, bet Vokietijai aneksavus Čekoslovakiją, užsakymas liko neįvykdytas.

1935 m. Čekoslovakijos tankų gamybos kompanija ČKD ėmė kurti pakaitalą tankui LT vz. 35, kurį gamino kartu su kompanija „Škoda“. LT-35 buvo sudėtingas ir turėjo trūkumų, tad ČKD numatė, kad sulauks užsakymų tiek iš didėjančios Čekoslovakijos armijos, tiek eksportui.

ČKD naujajame tanke nutarė naudoti pakabą su keturiais dideliais ratais. Išoriškai tai priminė Krisčio pakabą, bet iš tikrųjų buvo įprastinė sąranka su lingėmis.

Sukurtas tankas buvo patikimas ir sėkmingas kaip eksportinė prekė. 50 mašinų buvo parduota Iranui, po 24 Peru ir Šveicarijai. Partiją LT-38 (variantas LT-40) užsakė Lietuva.
D. Britanijos Karališkasis šarvuočių ir tankų korpusas (angl. Royal Armoured Corps, RAC) 1939 m. kovo 23 d. gavo vieną bandomąjį tanko egzempliorių (tuo metu Čekija jau buvo užimta Vokietijos). Modelis buvo bandomas Artilerinės ginkluotės mokykloje (Gunnery School, Lulworth). Bandymų išvadose rašė: „kulkosvaidininkas negali patogiai sėdėti, nes radijo stotis remiasi į jo kairįjį petį“. Išvadose buvo teigiama, kad tankui važiuojant dėl vibracijos neįmanoma nutaikyti patrankos. Net važiuojant 8 km per valandą greičiu taiklumas buvo blogas. RAC tankų LT-38 nepirko, bandomasis egzempliorius buvo grąžintas.

1938 m. liepos 1 d. Čekoslovakijos kariuomenė užsakė 150 tanko TNHPS (LT-38) egzempliorių, nors Vokietijai užimant Čekiją nė vienas tankas kariuomenės nebuvo pasiekęs. Vokietijai užėmus Čekiją Vokietijos nurodymu tankai LT-38 buvo toliau gaminami, nes jie buvo laikomi puikiais tankais, ypač lyginant su Panzer I ir Panzer II, kurie tada buvo pagrindiniai vermachto tankai. Vermachte šie tankai pradžioje buvo vadinami LTM 38, o 1940 m. sausio 16 d. pavadinimas buvo pakeistas į Panzerkampfwagen 38(t). Tankų gamyba Vokietijos kariuomenei nutraukta 1942 m., per tą laiką jų pagaminta virš 1400 vienetų. Šiek tiek jų buvo parduota Vokietijos sąjungininkams – Vengrijai (102), Slovakijai (69), Rumunijai (50) ir Bulgarijai (10). Vermachte Pz. 38(t) buvo tanko Panzer III analogas.

Pagrindinis Panzer 38(t) privalumas, lyginant su kitais tų laikų tankais, buvo didelis patikimumas ir didelis judrumas. Dokumentuose aprašytas atvejis, kai tankų pulkui tiesiai iš gamyklos buvo pervaromi tankai. Pulką jie be mechaninių gedimų pasiekė per 2,5 dienos, nors buvo tikimasi, kad tai truks savaitę.[1]. Įgulų nuomone Pz. 38(t) pavaros, variklis, vairavimo sistema, pakaba, ratai ir vikšrai buvo idealiai suderinti. Pz. 38(t) buvo laikomas lengvai prižiūrimu ir remontuojamu tanku.[2]

Mažas Pz. 38(t) bokštelis neleido jame įtaisyti didesnę patranką, galinčią naikinti tokius tankus kaip T-34, tad tankų Pz. 38(t) gamyba 1942 m. buvo nutraukta. Tačiau važiuokles ir toliau gamino, nes jos buvo reikalingos prieštankinių savaeigių Marder III (1942–1944 m.) gamybai. Buvo pagaminta apie 1500 vienetų šių savaeigių (daugiau, nei tankų Pz. 38(t)). Po Marder III imta gaminti savaeiges Hetzer, kurios turėjo modifikuotas Panzer 38(t) važiuokles. Jų buvo pagaminta apie 2800 vienetų. Ant Panzer 38(t) važiuoklių gamino ir nedideles serijas zenitinių savaeigių.

Švediškas Panzer 38(t) variantas Strv m/43 ginkluotėje išliko iki 1970 m.

Pz. 38(t) modifikacija buvo žvalgybinis tankas Aufklärungspanzer 38(t), kurio buvo 2 variantai:

  • su Hangelafette bokšteliu, ginkluotu 20 mm KwK 38 L/55 patranka ir MG 42 kulkosvaidžiu (bokštelis naudotas šarvuotuose automobiliuose). 1943 m. pabaigoje – 1943 m. pradžioje pagaminta 50-70 vienetų.
  • su modifikuotu antstatu, ginkluotas 75 mm KwK 37 L/24 patranka bei MG 42 kulkosvaidžiu. 1944 m. pagaminti 2 vienetai.

Variantai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
LTH

Tankai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • TNHP – eksportinis, Iranui. 1935 m. Užsakyta 50 vnt. Iranas buvo pirmasis pirkėjas.
  • LTP – eksportinis, Peru.
  • LTH – eksportinis, Šveicarijai.
  • LTL – eksportinis, Lietuvai. Užsakytas 21 vnt.
  • LT vz. 38 – skirti Čekoslovakijos armijai. Nė vienas armijos nepasiekė.
  • Strv m/41 – pagal licenciją gaminti Švedijoje kaip kompensacija už Švedijos nepasiekusią modifikaciją Ausf. S. Vėliau modifikuoti į Pbv 301.
  • PzKpfw 38(t) Ausf. A-D – TNH variantas, gaminti Vokietijai.
  • PzKpfw 38(t) Ausf. E-G – Pz 38(t) variantas su priekiniais šarvais, pastorintais iki 50 mm (varžtais pritvirtinus papildomas 25 mm plokštes).
  • PzKpfw 38(t) Ausf. S – TNH variantas, užsakyti Švedijos, bet jos nepasiekė, nes perėmė Vokietija. (90 vnt.)
  • SdKfz 140/1 (Aufklarungspanzer 38(t) mit 2 cm KwK38) – žvalgybinis tankas su 20 mm patranka bokštelyje nuo SdKfz.222 šarvuočio (pagaminta 50-70 vnt.)
  • SdKfz 140/1 (Aufklärungspanzer 38(t) mit 7,5 cm KwK37 L/24) – žvalgybinis tankas su 75 mm patranka modifikuotame antstate (pagaminti 2 vnt.).

Savaeigės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • SdKfz 138 Marder III – savaeigė su vokiška 75 mm patranka antstate su atviru viršumi
  • SdKfz 139 Marder III – savaeigė su tarybine trofėjine 76,2 mm patranka antstate su atviru viršumi
  • SdKfz 138/1 Grille – savaeigė su vokiška 150 mm pėstininkų patranka. Buvo ir variantas šaudmenų pervežimui.
  • SdKfz 140 Flakpanzer 38(t) – savaeigė su 20 mm zenitine patranka.
  • Jagdpanzer 38(t) (Hetzer) – prieštankinė savaeigė su 75 mm L/48 prieštankine patranka
  • G-13 – po karo pagaminti Jagdpanzer 38(t), Čekoslovakijos pagaminti ir parduoti Šveicarijai. Žymėjimas Šveicarijos.
  • Nahkampfkanone 1 – Šveicarijos gaminta prieštankinė savaeigė, panaši į Marder III. Pagamintas 1 vnt.
  • Sav m/43 – šturmo savaeigė TNH korpuse, gaminti Švedijoje

Kovinė istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Panzer 38(t) Prancūzijoje (1940 m. birželis)

Tankai Panzer 38(t) gerai pasirodė 1939 m. Lenkijos kampanijoje ir 1940 m. Mūšyje dėl Prancūzijos. Jie buvo geriau ginkluoti nei tankai Panzer I ir Panzer II. Jie buvo lygiaverčiai su daugeliu to meto lengvųjų tankų, tačiau negalėjo efektyviai įveikti vidutinių, sunkiųjų ir pėstininkų tankų priekinių šarvų.

Jie buvo naudojami ir Vokietijos įsiveržime į TSRS 1941 m. ar vėliau. Šiuos tankus naudojo vermachtas ir vengrų daliniai, nors juos pranoko tokie tarybiniai tankai kaip T-34. Dalį šių tankų Vokietija 1943 m. perdavė Rumunijai, kai ši prarado daugelį turėtų R-2 tankų. Tuo metu Panzer 38(t) jau buvo gerokai pasenęs, nors jo važiuoklė sėkmingai buvo naudojama savaeigių gamyboje. Žinomos savaeigės buvo prieštankinė SdKfz 138 Marder III, savaeigė haubica SdKfz 138/1 Grille, zenitinė savaeigė Flakpanzer 38(t) ir prieštankinė savaeigė Jagdpanzer 38(t) Hetzer. Nedaug Panzer 38(t) buvo naudojami žvalgybai, kaip mokomieji bei apsaugos tankai (pvz., šarvuotuosiuose traukiniuose).

Panzer 38(t) Tarybų Sąjungoje (1941 m. rugpjūtis)

Gerai žinomas vermachto karininkas tankistas Otto Carius, kuris žinomas kaip pamušęs virš 150 tankų, taip aprašė Panzer 38(t) veiksmus 1941 m. liepos 8 d.:

Viskas nutiko žaibiškai. Smūgis į mūsų tanką, metalinis pokštelėjimas, draugo riksmas. Šarvą pramušė ties radisto sėdyne. < ... > Šliauždamas pakelės grioviu aš brūkštelėjau ranka per veidą ir aptikau, kad man irgi kliuvo. Mūsų radistas prarado dešinę ranką. Mes keikėme trapų ir neelastingą čekų plieną, kuris tokia maža kliūtis rusų 45 mm prieštankinei patrankai. Mūsų pačių šarvo gabalai ir šarvą tvirtinę varžtai darė daugiau žalos, nei pats prieštankinis sviedinys.[3]

Palyginimui jo žodžiai apie vokiečių gamybos tankų šarvus:

Vėl ir vėl mes žavėjomės mūsų tankų plieno kokybe. Jis buvo kietas, bet ne trapus. Nors ir kietas, jis buvo elastingas. Jei prieštankinis sviedinys nepataiko statmenai į šarvą, jis nuslysta šonu palikdamas griovelį lyg pirštu būtum brūkštelėjęs per minkštą sviesto gabalą.

Citatose paminėta viena iš priežasčių, dėl kurių Panzer 38(t) buvo atitraukti iš fronto, o juos pakeitė sunkesni Panzer III, IV ir StuG III. Panzer 38(t) po 1941 m. dar buvo kurį laiką naudojami kaip žvalgybinės mašinos, priešpartizaniniuose daliniuose.
Kelis trofėjinius Panzer 38(t) (kulkosvaidžiai buvo pakeisti į DTM) panaudojo Raudonoji Armija.

Marder III kovinio skyriaus vaizdas iš galo. Savaeigėje – britų kareiviai, apžiūrintys trofėjų)

Panzer 38(t) važiuoklės buvo patikimos, tad buvo naudojamos visą karą. Užpuolę TSRS vokiečiai aptiko tarybinių tankų T-34 pranašumą, kad vokiškos 37 mm prieštankinės patrankos Pak36 nepajėgia pramušti T-34 šarvų. Kurdami ginklą prieš T-34 vokiečiai trofėjines tarybines 76,2 mm lauko patrankas sumontavo ant Panzer 38(t) važiuoklės ir taip gavo reikiamą ginklą, kurį pavadino Marder III. Pradžioje Marder III buvo Panzer 38(t) su rusiška 76 mm divizijos patranka F-22 vietoje bokštelio. Patrankos šovinio lizdas (užtaiso kamera) ir spyna buvo modifikuoti, kad tiktų vokiški šoviniai. Pirmųjų Marder III variantų antstatas, kuriame buvo įmontuota patranka, buvo atviras iš viršaus ir galo. Buvo ieškoma būdų savaeigės Marder III įgulą labiau apsaugoti nuo priešo ugnies. Tobulinimo darbų rezultatas buvo prieštankinė savaeigė Hetzer, kuri naudojo modifikuotą Panzer 38(t) važiuoklę – paplatintas korpusas, paplatinti vikšrai (kad kompensuotų padidėjusią mašinos masę). Karo pabaigoje savaeigės Hetzer buvo viena dažniausių paskutiniais karo metais vermachto šarvuotųjų kovos mašinų.

Karui pasibaigus savaeiges Hetzer toliau gamino Čekoslovakija savo kariuomenei. Šveicarija nusipirko 158 vienetus. Šveicarijos Hetzer buvo ginkluotėje iki 7-to dešimtmečio pabaigos.

Tankus Panzer 38(t) perdirbant į savaeiges nuo jų buvo nuimtas 351 bokštelis, kuriuos panaudojo įtvirtinimams sustiprinti įvairiose vietose:

  • 150 buvo panaudoti Pietvakarių Europoje,
  • 78 – Rytų fronte,
  • 75 – Norvegijoje,
  • 25 – Italijoje,
  • 20 – Danijoje,
  • 9 – Atlanto pylime.

Dėl mažo patrankų kalibro ir plonų šarvų bokšteliai karo pabaigoje netiko prieštankiniams ugnies taškams įrengti, tačiau jie buvo pakankamai efektyvūs prieš pėstininkus.

Žvalgybinis tankas SdKfz 140/1 Aufklärungspanzer 38(t) buvo gaminamas irgi perdirbant Panzer 38(t). Juos ėmė gaminti siekiant išspręsti lengvųjų žvalgybinių tankų stygių. Panzer I buvo pasenę, o Panzer II Luchs gamyba tik buvo pradedama. Užpildant šią spragą buvo pagaminta nedidelė Panzer 38(t) serija su 20 mm patranka. Perdirbimo esmė buvo nuimti originalų bokštelį, pridėti korpuso antstatą ir atvirą šarvuočių SdKfz 222 ar SdKfz 234/1 bokštelį.

Kampanijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kampanija ir junginiai, kurie naudojo Panzer 38(t):

Peru

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išlikęs Peru tankas LTP

Peru 1935 m. pasiuntė delegaciją į Europą ieškoti tinkamų tankų. Jie aplankė kelis stambius gamintojus, kol pasiekė Čekijos ČKD, gaminusią LT vz. 38. Peru kariuomenė nupirko 24 tokius tankus, iš kurių organizavo dvi tankų kuopas. Ši maža Peru tankų kariuomenė buvo papildyta motorizuotais pėstininkais ir traktorių velkama artilerija. Peru kariuomenės doktriną paveikė Prancūzijos karinė misija, tuo metu veikusi Peru. Pagal šią doktriną buvo numatyta tankus naudoti paremti pėstininkų atakas, o ne veikti nepriklausomomis judriomis kolonomis (kaip vokiečių tankai blickryge).[5]

Peru tankų batalionas suvaidino svarbų vaidmenį 1941 m. Ekvadoro-Peru kare, jis veikė smogiamasis kumštis puolant per Saramiljos (Zaramilla) upę ir į Areniljo kantoną (Arenillas Canton). Tam padėjo tai, kad Ekvadoro kariuomenė neturėjo šiuolaikinių prieštankinių patrankų, o jų artilerija buvo velkama arklių. „LT vz. 38 tankai pasirodė itin gerai 1941 m. kare, ir liko priešalinių dalinių ginkluotėje daugiau kaip 50 metų.“[6]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Iš „History of the 25 Panzer Regiment of the 7 Panzerdivision“
  2. ↑ Spielberger, Walter J. (1990). Die Panzer-Kampfwagen 35(t) und 38(t) und ihre Abarten (2nd ed.). Motorbuch Verlag. ISBN 3-87943-708-4
  3. ↑ Carius, 2003, pp. 7,8
  4. ↑ http://www.worldwar2.ro/arr/?article=238
  5. ↑ „Pieces of the Equator“ at http://www.avalanchepress.com/Equator_pieces.php retrieved on 9 May 2012.
  6. ↑ „War on the Equator Developer’s Preview“ at http://www.avalanchepress.com/equator_preview.php retrieved on 9 May 2012.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=LT_vz._38&oldid=7122353"