Ukmergė

Ukmergė
Paminklas „Lituania Restituta“
Ukmergė 55°14′53″š. pl. 24°45′36″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Ukmergės rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	21 048
Plotas	20,45 km²
Tankumas (2023)	1 029 žm./km²
Pašto kodas	Centrinis LT-20001
Vikiteka	Ukmergė
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) Vardininkas: Ukmergė̃ Kilmininkas: Ukmergė̃s Naudininkas: Ùkmergei Galininkas: Ùkmergę Įnagininkas: Ùkmerge Vietininkas: Ukmergėjè
lenk. Wiłkomierz, bltr. Вількамір, rus. Вилькомиръ,, rus. Вилькомир, rus. Вилькомiръ, rus. Вилькомержъ.

Ukmergė – miestas Aukštaitijoje, Vilniaus apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus ir 71 km į šiaurės rytus nuo Kauno, prie kelio  A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis . Ukmergės rajono savivaldybės centras, Ukmergės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos – Pivonijos seniūnijos centras.

Etimologija

Gyvenvietė pirmą kartą paminima 1333 m. Vartbergės kronikoje, kur rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „buvo prie Vilkenbergės“. Pirminė lietuviška miesto vardo lytis tikriausiai buvo Vilkamergė. Iki Pirmojo pasaulinio karo oficialius pavadinimas buvo Vilkmergė (sinonimai Aukmergė, Likmerė). Vėliau būta svyravimų, pavyzdžiui., 1925 m. leidinys „Lietuvos apgyventos vietos“ rašė Vilkmergės apskritis, nors 1918–1920 m. „Lietuvos žemėlapyje“ rašoma Ukmergė (taip pat ir atnaujintame 1933 m. žemėlapyje). XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje jau įsivyravo Ukmergė, o pokariu bendrinė norma buvo tik Ukmergė.

Nors nėra vienos kalbininkų visuotinai priimtos vardo kilmės versijos, tačiau visi sutaria, kad tai vandenvardinis vietovardis, kilęs iš upelio Vilkmergėlės (dabartinė Ukmergėlė, dešinysis Šventosios intakas). O šis galbūt atsiradęs iš žodžių junginio, kurio pirmasis buvo vilkas, o antrojo šaknis merg-. Pastarasis yra sunkiai paaiškinamas lietuvių kalbos atitikmenimis, tačiau latv. merga, marga 'smulkus lietus' ir mergat 'lynoti' leidžia manyti, kad merg- galėjo turėti bendresnę drėkinimo, sruvenimo, čiurlenimo prasmę, kuri būtų logiškai pritaikyta upėvardžiui Vilkmergė (kuri vadinta ir Vilkamerge), nuo kurio ir kilo miesto vardas. Išaugus miestui, upelis įgavo mažybinę priesagą ir tapo Vilkmergėle (Vilkamergėle), o vėliau ir Ukmergėle.

Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia ir Kauno gatvė

2012 m. žurnale „Baltistica“ Aurimas Markevičius iškėlė idėją, kad Vilkmergė gali reikšti „mirguliuojanti vilko upė“. Taip pat yra spėjimų, kad žodis marga reiškia „šlapynė, drėgna pieva“, o vilkmarga – „vilko pieva“. Liaudies etimologija pasakoja vieną iš legendų, kuri atėjo iš kovų su kryžiuočiais laikų ir aiškina dabartinį miesto pavadinimą. Pasakojama, kad pagonių šventykloje buvusi vaidilutė, Šventosios žvejo dukra. Bet ji sulaužiusi savo pažadą tarnauti dievams ir pamilusi tėvynės priešą – kryžiuočių riterį. Tai sužinoję vaidilos ją sudeginę. Žmonės iš kartos į kartą perduodavo pasakojimus apie aukmergę – aukos mergą (Aukmergę), ilgainiui virtusia Ukmerge.

Ukmergės senamiestis

Kita legenda byloja, kad tamsiuose šių vietų miškuose kadaise gyvenusi žynė, žmonių vadinta Vilkmerge (vilko merga). Kartą tuose miškuose medžiojęs kunigaikščio Dausprungo sūnus Tautvilas, kuriam pristigę strėlių, o jį tuomet užpuolę vilkai. Nuo pražūties jį ir išgelbėjo toji žynė – graži mergelė, sutramdžiusi ir nuvijusi plėšriuosius vilkus. Dausprungas pastatęs prie Šventosios pilį ir žynės garbei pavadinęs Vilkmerge. Taip miesto vardas liaudyje siejamas su žodžių junginiu vilko merga, kuriai Užupyje pastatytas paminklas.

Taip pat yra pasakojama legenda, anot kurios, medžiotojai sutikę didelę pražilusią vilkę su dailia gražia merga šalia jos. Mergina medžiotojus sudrausminusi (kam jie vilkų grobį medžiojantys) ir patarusi laimikio ieškoti kitame krante. Ten jiems pasisekusi medžioklė taip gerai kaip niekada.

Geografija

Ukmergėje yra užfiksuota mažiausias metinis kritulių kiekis Lietuvoje – 355,7 mm 1964 m. Pro miestą teka Šventoji (centre į ją įteka dešinysis intakas Ukmergėlė, anksčiau vadinta Vilkamerge ir Vilkamergėle), dešiniajame jos krante stūkso Ukmergės piliakalnis, šiame krante yra ir Ukmergės senamiestis – urbanistikos paminklas. Šventąją netoli centro, 2020 m. duomenimis, kirto vienintelis mieste automobilių transporto tiltas – Ukmergės tiltas, ties centriniu stadionu – gelžbetoninis pėsčiųjų tiltas.

Ukmergės piliakalnis

Ukmergėje yra trys katalikų bažnyčios: Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (nuo 1820 m.), Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia (nuo 1863 m.), Pašilės Šv. Barboros bažnyčia (nuo 1789 m.), medinė Ukmergės Švč. Panelės Užtarėjos cerkvė (sentikių, pastatyta 1873 m.), buvusi didžioji sinagoga, kraštotyros muziejus (nuo 1940 m.), 4 pašto skyriai (centrinis LT-20001), senoji arklių pašto stotis (1835 m., architektas Vaclovas Ričelis), turizmo ir verslo informacijos centras.

Miesto rytiniame pakraštyje yra rajono centrinė ligoninė, didžiausios miesto Dukstynos kapinės, senosios Vaižganto gatvės kapinės su kapinių koplyčia, Ukmergės Kristaus prisikėlimo cerkvė (stačiatikių), rusų stačiatikių ir sentikių kapinės. Kairiajame Šventosios krante daugiausia išsidėstę gyvenamieji rajonai, į vakarus nuo automagistralės  A2  Vilnius–Panevėžys  plyti Pivonijos miškas, piečiau jo yra Pašilė – naujausias miesto rajonas. Automagistralė aplenkia miestą iš rytų, kur įrengtos sankirtos su keliais į Molėtus (Graužiečių viadukas), Žemaitkiemį (tiltas per Šventąją, pėsčiųjų viadukas), Uteną (Dukstynos viadukas).

Miesto centre, skverelyje prie kultūros namų stūkso gamtos paminklas – Dukstynos akmuo, atidengtas 1975 m. miesto 750 metų jubiliejaus proga; yra Ukmergės rajono apylinkės teismas. Yra molio telkinys.

Miesto dalys

• Dukstyna (šiaurės rytuose)
• Gėlių rajonas (pietryčiuose)
• Krekšliai (pietryčiuose)
• Mirabalis (pietvakariuose)
• Pašilė (pietuose)
• Pivonija (pietuose)
• Pramonės mikrorajonas (vakaruose)
• Senamiestis (centre)
• Smėliai (pietvakariuose)
• Šlapiai (šiaurėje)
• Užupis (pietryčiuose)

Istorija

Miestelio gimnazija (viršuje) ir pradinė mokykla carmečiu

Ukmergė yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Ilgą laiką sklandė kalbos apie tai, kad Ukmergė buvo įkurta XIII a. pradžioje (populiariausia versija – 1225 m.). Tai greičiausiai lėmė šie faktai: XVI a. Bychovco kronikoje Ukmergės įkūrėju vadinamas Dausprungas, legendinio Palemono bendražygis, o kunigaikštis Dausprungas, karaliaus Mindaugo vyresnysis brolis, iš tikro XIII a. pradžioje minimas tarp Lietuvos žemės valdovų. Tačiau reikėtų prisiminti, kad Ukmergė tuo metu buvo vienas iš svarbių istorinės Deltuvos žemės centrų, todėl mažai tikėtina, kad čia kaimynai galėjo statyti pilis – kurti miestus. Nors pilis ir gyvenvietė tikriausiai čia buvo žymiai anksčiau, pirmasis Ukmergės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, – oficiali miesto įkūrimo data, – yra 1333 m. Vartbergės kronikoje rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „buvo prie Vilkenbergės“ (t. y. Ukmergės). Šio „buvimo“ metu buvo užpulta Ukmergės pilis, kurią dar ne kartą puolė ir vietovę niokojo kalavijuočiai. Paskutinį kartą ši, ant miesto centre esančio piliakalnio buvusi, medinė pilis sudeginta 1391 m. Vytauto ir Jogailos kovų metu. XV a. pradžioje, kitoje Vilkmergėlės upelio pusėje, ant dabartinio Pilies kalno, buvo pastatyta mūrinė pilis, kuri galutinai sunyko XVIII a. pabaigoje.

Pilys Mindaugo žemėse

Antanas Smetona Ukmergėje 1939 m.

Deltuvai netenkant strateginės reikšmės, Ukmergė augo ir stiprėjo. 1486 m. ji gavo miesto teises, po 1566 m. administracinės reformos tapo Vilniaus vaivadijos Ukmergės pavieto centru. XVI a. viduryje Ukmergėje jau buvo vaitas – Ukmergė turėjo miestietišką savivaldą. 1792 m. suteiktos miesto teisės. 1817 m. Ukmergės apskrities seimelis reikalavo atleisti valstiečius nuo baudžiavos, bet jiems neduodant žemės, ir išleido atitinkamas instrukcijas, tačiau caro valdžia naikinti baudžiavos neleido. 1846 m. įkurta pirmoji ligoninė. XIX a. Vilkmergė – Kauno gubernijos miestas, apskrities centras. 1916 m. nutiestas siaurasis Jonavos–Ukmergės geležinkelis, iki išardymo 1958 m. naudotas keleiviams ir kroviniams vežti.

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko kariai Kęstučio aikštėje, 1935 m.

1919 m. gegužės 3 d. iš Vilkmergės išvyti bolševikai. Tarpukariu Ukmergė buvo apskrities centras ir miestas su apskrities teisėmis. Pirmasis burmistras buvo Boleslovas Dirmantas. 1935 m. patvirtintos I eilės miesto teisės.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Ukmergės žydai, sudarę kone pusę miesto gyventojų, buvo žudomi Pivonijos miške.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Po karo tapo rajono centru, buvo linų fabrikas, mašinų gamykla „Vienybė“, remonto mechaninė gamykla, I. Meskupo baldų, „Lelijos“ susivienijimo siuvimo, P. Eidukevičiaus odos ir avalynės susivienijimo fabrikai, koklių įmonė, „Šilo“ medienos apdirbimo įmonė, tarybinis ūkis-technikumas. 1976 m. miesto rytinėje dalyje pastatytas Dukstynos mikrorajonas, 9-ajame dešimtmetyje pietinėje dalyje – Pivonija. Po 1980 m., nutiesus magistralę  A2  Vilnius–Panevėžys , miestas liko pašonėje, sumažėjo pravažiuojančių mašinų srautai.

1992 m. patvirtintas naujasis Ukmergės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a.	Deltuvos valsčius	?
1385 m.	Ukmergės valsčiaus centras	?
XV a.	Ukmergės seniūnija	Ukmergės apskrities centras
1564–1795 m.			Vilniaus vaivadija
1795–1796 m.	?		Vilniaus gubernija
1796–1801 m.	?		Lietuvos gubernija
1801–1843 m.	?		Vilniaus gubernija
1843–1915 m.	?		Kauno gubernija
1915–1919 m.	?
1919–1933 m.	Ukmergės valsčiaus centras
1933–1950 m.	?
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Ukmergės rajono ir Smėlių rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1955 m.
1955–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Ukmergės apylinkės centras	Ukmergės rajono centras
1995 – dabar	Ukmergės miesto seniūnija, Pivonijos seniūnijos centras	Ukmergės rajono savivaldybės centras	Vilniaus apskritis

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija, 1938 m.

Ukmergės technologijų ir verslo mokykla

2 gimnazijos:

• Ukmergės Antano Smetonos gimnazija,
• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija.

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

2 pagrindinės mokyklos:

• Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla,
• Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla.

3 progimnazijos:

• Ukmergės Pašilės progimnazija,
• Ukmergės Senamiesčio progimnazija,
• Ukmergės Šilo progimnazija,

• Ukmergės švietimo centras,
• Ukmergės meno mokykla.

Ukmergės medienos pramonė

Kitos įstaigos:

• Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka,
• Ukmergės technologijų ir verslo mokykla,
• Ukmergės „Ryto“ ugdymo centras.

Sportas

Ukmergėje yra Ukmergės centrinis stadionas.

Futbolas

• FKS Ukmergė – futbolo klubas
• MFK Ukmergė – moterų futbolo klubas
• SM Vienybė Ukmergė – buvęs futbolo klubas
• Ukmergės miesto stadionas – namų arena, kurioje rungtyniauja FKS Ukmergė komandos

Krepšinis

• Ukmergės „Stekas“ – krepšinio klubas, rungtyniaujantis NKL

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1825 m. ir 2022
1825 m.	1837 m.	1856 m.	1860 m.	1863 m.	1889 m.	1897 m.sur.	1913 m.
4 143	5 275	6 230	7 309	7 480	16 559	13 532	16 300
1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
10 604	14 000	14 900	21 600	25 800	26 601	30 410	28 759
2011 m.sur.	2016 m.	2020 m.	2021 m.sur.	2022	-	-	-
23 878	21 516	20 154	21 258	20 954	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 23 878 žmonės: Lietuviai – 93,38 % (22 299); Rusai – 4,42 % (1 056); Lenkai – 0,57 % (138); Ukrainiečiai – 0,4 % (97); Baltarusiai – 0,33 % (79); Čigonai – 0,12 % (31); Kiti – 0,74 % (178).

2001 m. gyveno 28 759 žmonės: Lietuviai – 92,92 % (26 724); Rusai – 4,97 % (1 430); Lenkai – 0,62 % (180); Ukrainiečiai – 0,53 % (153); Baltarusiai – 0,32 % (94); Čigonai – 0,17 % (49); Kiti – 0,44 % (129).

1923 m. gyveno 10 604 žmonės: Lietuviai – 49,44 % (5 243); Žydai – 36,63 % (3 885); Lenkai – 7,55 % (801); Rusai – 5,19 % (551); Vokiečiai – 0,17 % (19); Latviai – 0,08 % (9); Baltarusiai – 0,03 % (4); Kiti – 0,77 % (92).

1897 m. gyveno 13 532 žmonės: Žydai – 53,77 % (7 277); Lenkai – 20,55 % (2 781); Rusai – 15,35 % (2 078); Lietuviai/žemaičiai – 6,31 % (854); Vokiečiai – 1,95 % (264); Ukrainiečiai – 0,82 % (111); Baltarusiai – 0,56 % (77); Čigonai – 0,33 % (45); Kiti – 0,33 % (45).

Žymūs žmonės

• Vladas Rėklaitis (1888–1952), karininkas, ilgiausiai dirbęs Ukmergės burmistras
• Brunonas Abakanovičius (1852–1900), matematikas, fizikas, elektrotechnikas, išradėjas, konstruktorius
• Samuel S. Bloom (1860–1941), sionistas, industrialistas, išradėjas
• Woolf Wess (1861–1946), anarchistas, redaktorius
• Alexander Braudo (1864–1924), rašytojas
• Charles Frank (1865–1959), mechanikas, išradėjas
• Borisas Veisbrodas (1874–1942), gydytojas, chirurgas
• Marian von Reinhard (1881–1976), karininkas
• Josifas Piatnickis (1882–1938), TSRS politikas
• Pranas Druskis (1898–1943), TSRS geležinkelių valdybos viršininkas
• Icikas Meskupas-Adomas (1907–1942), komunistų veikėjas. Sovietmečiu jam pastatytas paminklas (skulpt. L. Žuklys, archit. S. Pipynė)
• Vladas Šlaitas (1920–1995) – poetas, jam skirta atminimo lenta Vytauto g. 62
• Aldona Vederaitė (1924–2012), aktorė, režisierė
• Regina Varnaitė (g. 1927 m.), aktorė
• Neringa Dičiuvienė (1931–2020), architektė
• Elvyra Bungardienė (1935–2021), choreografė, režisierė, scenografė
• Stanisław Woronowicz (g. 1941 m.), matematikas, fizikas
• Evaldas Nekrašas (1945–2023), filosofas, politologas
• Anatolijus Malkinas (g. 1946 m.), režisierius
• Rimantas Čaikauskas (1955–2024), žolės riedulio treneris
• Vida Vencienė (g. 1961 m.), slidininkė, olimpinė čempionė
• Rima Petronytė–Bražėnienė (g. 1970 m.), krepšininkė, Europos čempionė
• Rima Valentienė (g. 1978 m.), krepšininkė
• Vita Kuktienė (g. 1980 m.), krepšininkė
• Ieva Tamoševičiūtė (g. 1998 m.), aktorė

Miestai partneriai

Ukmergės miestų partnerių rodyklė.

Miestai, su kuriais Ukmergė yra užmezgusi partnerystės ryšius:

• Unštrut Heinicho apskritis, Vokietija
• Veterau apskritis, Vokietija
• Bad Langenzalca, Vokietija
• Lyvanai, Latvija
• Tarnovo Podgornė, Lenkija
• Herljunga, Švedija
• Vestra Jotalandas, Švedija
• Mariestadas, Švedija
• Kolonjo al Serijus, Italija
• Podolės Kamenecas, Ukraina
• Korostenis, Ukraina
• Krasylivas, Ukraina
• Vusteris, Anglija
• Kiškunmajša, Vengrija
• Pelva, Estija
• Calendžicha, Gruzija

Literatūra

• Ukmergė: trys matymai (sud. Jūratė Šakienė). – Ukmergė: Ukmergės kraštotyros muziejus: Valdo leidykla, 2005. – 51 p.: iliustr. – ISBN 9986-853-96-6
• Ukmergės krašto laisvės kovų keliais (sud. Kazys Strazdas). – Kaunas: K. Strazdas, 2006. – 320 p.: iliustr. – ISBN 9955-665-66-1
• Ukmergės krašto laisvės ir kovų keliais (sud. Kazys Strazdas). – Kaunas: K. Strazdas, 2008. – 260 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-800-93-4
• Ukmergės žydų bendruomenės istorija: datos, dokumentai, faktai (sud. J. Zareckas). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2008. – 136 p. – ISBN 978-9955-712-43-5
• Ukmergė: knyga apie Ukmergės kraštą: informacinis-reprezentacinis leidinys (sud. Dalia Ivaškevičienė, Algimantas Matiukas, Julius Zareckas). – Vilnius: Jungtinės spaudos paslaugos, 2010. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95158-2-3
• Ukmergės mėgėjiškiems sodams – 50 metų / Ukmergės sodininkų susivienijimas „Sodai“ (sud. Genovaitė Kazielienė). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2010. – 195 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-712-53-4

Nuorodos

• Savivaldybės svetainė
• Žemėlapis
• Ukmergė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 464 psl.