Vainikas (optinis reiškinys)
Vainikas yra atmosferinės optikos reiškinys, sąlygotas šviesos sklaidos atgaline (link šviesos šaltinio) kryptimi (tokių reiškinių kaip šviesos difrakcija, atspindys bei lūžis kombinacija). Sklaidą sąlygoja iš vienodo dydžio vandens lašų sudarytas rūkas arba debesėlis. Vainikas, bendru atveju, yra sudarytas iš daugelio spalvotų žiedų. Dažniausiai yra stebimas vieno žiedo vainikas, bet palankiomis sąlygomis, kuomet lašų dydžiai yra vienodi, o jų forma izotropinė, galima pastebėti didelį kiekį skirtingų spalvų žiedų. Žiedų plotis, padėtis bei spalva stipriai priklauso nuo lašo matmenų, dėl šios priežasties, stebint vainiką, atrodo, kad jis lengvai mirga.
Kampinis vainiko dydis yra žymiai mažesnis nei vaivorykštės ir yra, priklausomai nuo lašo dydžio, nuo 5° iki 20°. Kadangi vainikas yra matomas priešingoje nei Saulė pusėje, reiškinys itin dažnai stebimas skrydžio metu, kuomet vainikas apgaubia lėktuvo šešelį.
1947 m., danų astronomas Hendrikas van de Hulstas padarė prielaidą, kad paviršinės bangos sąlygoja vainiko susidarymą. Spalvoti žiedai, anot jo, yra sąlygoti interferencijos tarp skirtingų vandens lašo paviršiuje sklindančių skersinių modų (plazmonų). Vėliau šis reiškinys buvo tiksliau aprašytas Mie sklaidos pagalba.
Vainikai dažnai stebimi kartu su Brokeno šmėkla - nenatūralaus dydžio spalvotu stebėtojo šešeliu, susidariusiu ties žemiau stebėtojo lygio esančiu rūku. Šio giminingo reiškinio vardas yra siejamas su Brokeno vietovė Vokietijoje bei legenda apie ten apsireiškiančią kalno dvasią. Kadangi dalis Brokeno kalno yra virš debesų lygio, šioje vietovėje yra dažnas rūkas, tad susidaro palankios sąlygos susidaryti vainikui ir Brokeno šmėklai. Milžiniško spalvoto šešelio atsiradimas bei jo savaiminiai judėsiai dėl rūko arba debesies fluktuacijų sąlygoją ypač stiprų šešelio gyvybiškumo įspūdį. Halo bei kiti atmosferinės optikos efektai sąlygojo gana prastos Brokeno kalno reputacijos susidarymą - viduramžiais ši vieta buvo laikoma raganų ir piktų dvasių susibūrimo vieta.
Kinijoje šis reiškinys yra vadinamas Budos šviesa. Jį dažnai buvo stebima kalnuotose Kinijos vietovėse. Pirmasis įrašas apie Saulės vainiką datuojamas 63 m. pr. m. e. Spalvotas halo bei Brokeno šmėkla buvo siejama su Budos apsireiškimu arba antgamtinių galių buvimo įrodymu.