Balsėnai
| Balsėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Balsėnai |
||||||||||||||||
| 55°36′22″š. pl. 21°40′01″r. ilg. / 55.606°š. pl. 21.667°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 161 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Šis straipsnis apie kaimą Klaipėdos rajone. Apie kaimą Prienų rajone skaitykite straipsnyje Balsėnai (Prienai).
Balsėnai – kaimas Klaipėdos rajone, 5 km į rytus nuo Veiviržėnų, 25 km į pietryčius nuo Gargždų, prie kelio Veiviržėnai-Judrėnai. Balsėnų seniūnaitija.
Pro Balsėnus teka Šlūžmė ir jos intakas Balsė. Iš šiaurės prieina Liepaičių miškas.
Kaime yra trejos senos kapinaitės (1996 m. įtrauktos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą), stogastulpis, žymintis Vasario 16-tosios akto signataro Jurgio Šaulio gimtinės vietą (pastatytas 1989 m., skulpt. V. Savickis), fotomenininko Alfonso Budvyčio kapas.
Vyrauja smulkūs pienininkystės ir gyvulininkystės ūkiai.
Istorija
Balsėnų apylinkėse rastas akmens amžiaus laivinis kovos kirvis. 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje minimas Balsėnų viensėdis. Gyveno 2 šeimos. Priklausė Švėkšnos dvarui, Švėkšnos parapijai, vėliau – Švėkšnos valsčiui. 1919 m. įsteigta mokykla. 1934 m. Balsėnų kaimas paskirtas Veiviržėnų valsčiui.
Pokaryje Balsėnų kaimo apylinkėse aktyviai vyko rezistencinė kova: keletas gyventojų žuvo, daug buvo ištremta į Sibirą.
Sovietmečiu Balsėnai buvo „Veiviržo“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Priklausė Veiviržėnų apylinkei. Buvo pradinė mokykla (uždaryta 2003 m.), biblioteka, kultūros namai.[1]
Pavadinimo kilmė
Balsėnų kaimo pavadinimas kilęs nuo Balsės upelio.
Gyventojai
 | |||||||||
| 1923 m.sur.[2] | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur.[4] | 1984 m.[5] | 1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 241 | 188 | 187 | 183 | 149 | 142 | 156 | 161 | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
- Jurgis Šaulys (1879–1948), filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, signataras.
- Kazimieras Antanavičius (1937–1998), ekonomistas, visuomenės ir politinis veikėjas, signataras.
- Alfonsas Budvytis (1949–2003), fotomenininkas, meno premijos laureatas (2002 m.).
- Stasys Būdvytis, Pilies būrio antro skyriaus vadas, slapyvardis Lendrė, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.
- Vladas Būdvytis, Pilies būrio partizanas, slapyvardis Vėtra, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.
- Antanas Mažutis, Pilies būrio partizanas, slapyvardis Debesis, žuvo 1949 m. gegužės 23 d. Baužiškės miške, Rietavo valsčius.[9]
Šaltiniai
- ↑ Balsėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 176-177
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Balsėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 156 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Balsėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 176
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Šilalės kraštas. III dalis. Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940-1953 (sud. Edvardas Vidmantas). - Vilnius: Žiburio leidykla, 2001. - P. 368, 369, 372, 374