Veiviržėnai
| Veiviržėnai | ||
|---|---|---|
| ||
  Veiviržėnai |
||
| 55°35′49″š. pl. 21°35′46″r. ilg. / 55.597°š. pl. 21.596°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 613 | |
 Vikiteka |
Veiviržėnai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Wewirzany, rus. Вевирраны[2] | |
Veiviržėnai – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, 21 km į pietryčius nuo Gargždų, abipus Veiviržo (Minijos kairysis intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis radialinio plano, yra 16 gatvių. Miestelyje yra Veiviržėnų gimnazija, gimnazijos istorijos muziejus, Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (Romos katalikų) ir varpinė, parapijos kapinės su koplyčia (1791 m.), paštas (LT-96026), biblioteka, ambulatorija, vaistinė, policijos įgaliotinio būstinė, individualios veterinarijos, medžio apdirbimo įmonės, kavinė, baras, prekybos centras, parduotuvė. Miestelio centre stovi laisvės paminklas – „Laisvės obeliskas“, pastatytas 1932 m. (autorius Kostas Rameika).
Stūkso Veiviržėnų piliakalnis. Archeologiniai radiniai: geležiniai ir žalvariniai dirbiniai (VIII–IX a. žalvarinė apyrankė laikoma Kauno istorijos muziejuje), monetų (Abiejų Tautų Respublikos, XVII a. 2-oji pusė) ir papuošalų lobis (dalis radinių saugoma M. K. Čiurlionio dailės muziejuje).
Veiviržėnuose didžiausia šventė – Šv. Marijos Magdalenos atlaidai (vyksta liepos mėn. pabaigoje). Keliai veda į Endriejavą, Švėkšną, Priekulę, Vėžaičius.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelis pavadintas pagal pro jį tekančią upę – Veiviržą, pridedant priesagą -ėnai.[3] XX a. tarpukariu vartota vietovardžio lytis Veviržėnai.[4] Tai vandenvardinis vietovardis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istoriniuose šaltiniuose minimi nuo XIII a. XV a. minimas Veiviržėnų dvaras, 1511 m. – Veiviržėnų kaimas. 1565 m. Veiviržėnų kaime buvo 20 šeimų, kurie turėjo 14 valakų (299 ha) žemės. 1639 m. pastatyta pirmoji Veiviržėnų bažnyčia (buvo Rietavo parapijos filija).
Veiviržėnai miesteliu pirmą kartą paminėti 1641 m.; 1661 m. Veiviržėnuose buvo aštuonios, 1725 m. (minimos keturios gatvės) – 14, 1737 m. – 28 (viena priklausė žydams) sodybos (dūmai). 1754 m. Augustas III Veiviržėnams suteikė teisę rengti savaitinį turgų, o nuo 1767 m. – dar keturis prekymečius (muges). 1767 m. grafas Oginskis prie savo arklių keityklos bažnyčiai padovanojo žemės sklypą, kuriame buvo pastatyta nauja Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia, kuri 1795 m. tapo parapijine. 1784 m. Veiviržėnuose buvo 62 sodybos (23 priklausė žydams), žydų sinagoga, prieglauda.
1792 m. Veiviržėnai gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1800 m. prie bažnyčios pastatyta špitolė. XIX a. Veiviržėnuose veikė parapinė mokykla (1804-1861 m.), rusiška valdinė pradžios mokykla (nuo 1869 m.), žydų mokykla, žydų sinagoga, katalikų bažnyčia, valsčiaus valdyba (nuo 1861 m.), valsčiaus teismas, vaistinė (nuo 1889 m.), lentpjūvė, vandens malūnas, bravoras-spiritinė, raščių, kalvių ir kt. dirbtuvėlės, karčema, valdiška degtinės parduotuvė (įst. 1897 m.), kelios žydų krautuvėlės. 1848 m. Veiviržėnai nukentėjo nuo choleros epidemijos. XIX a. pabaigoje Veiviržėnai – Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[5]
XX a. pradžioje Veiviržėnuose atidaryta pirmoji lietuvio Jurjono krautuvė ir viešbutėlis; 1909 m. įsteigtas paštas, 1910 m. atidarytas Blaivybės draugijos skyrius, įkurta vartotojų bendrovė, 1911 m. įkurta skolinamoji-taupomoji kasa, 1912 m. pastatytas naujas medinis pradžios mokyklos pastatas, 1913 m. pastatyti parapijos namai su sale, arbatine, parduotuve ir knygynėliu. Tarpukaryje Veiviržėnai turėjo katalikų bažnyčią, sinagogą, valsčiaus savivaldybę, policijos nuovadą, 4 skyrių pradžios valdišką mokyklą (nuo 1932 m. penkių skyrių), žydų privačią mokyklėlę (1930 m. prijungta prie valdiškos), dvi lentpjūves, sveikatos ir veterinarijos punktus, knygyną, skaityklą, parapijos biblioteką, keletą malūnų, garinę pieninę (pastatyta 1929 m.), kooperatyvą, keliolika parduotuvių, amatininkų dirbtuvių; veikė Blaivybės draugijos skyrius, pavasarininkų kuopa, šaulių organizacija, gaisrininkų komanda. 1937 m. Veiviržėnai labai nukentėjo nuo gaisro, liko tik kelios etnografinės sodybos, bažnyčia ir kapinių koplyčia.
1941 m. ištremti darbininkas Antanas Abramavičius, mokytojai Pranas Serafinas, Vaclovas Baipšys su šeima. Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo subombarduota sinagoga ir keletas sodybų, sušaudyti ar išvežti visi miestelio žydai. Pokaryje vyko rezistencinis judėjimas, buvo žudomi ar tremiami nekalti žmonės; 1947 m. birželio 8 d. trumpam Veiviržėnus buvo užėmę Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu Veiviržėnai buvo apylinkės ir „Veiviržo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė mokykla (1945-1949 m. – progimnazija, 1949-1952 m. septynmetė, nuo 1952 m. – vidurinė), ambulatorija, vaistinė (nuo 1948 m.), 25 lovų ligoninė (nuo 1949 m.), kultūros namai (nuo 1957 m.), biblioteka, vaikų darželis, pieninė, lentpjūvė, malūnas, prekybinis centras, valgykla. 1977 m. Veiviržėnai kartu su gretimais Balsėnais pripažinti geriausiai tvarkoma Lietuvos gyvenviete, o 1978 m. apdovanoti TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos pirmojo laipsnio diplomu.
1992 m. patvirtintas dabartinis Veiviržėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1565 m. | seniūnijos centras, Rietavo valsčius | |
| 1861–1915 m. | Veiviržėnų valsčiaus centras | Raseinių apskritis |
| 1919–1947 m. | Kretingos apskritis | |
| 1947–1950 m. | Klaipėdos apskritis | |
| 1950–1959 m. | Veiviržėnų apylinkės centras | Priekulės rajonas |
| 1959–1995 m. | Klaipėdos rajonas | |
| 1995– | Veiviržėnų seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į Lietuvos Respublikos paveldo registrą įtraukti:
- Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia,
- Veiviržėnų kapinių koplyčia (1791 m.) ir vartų kompleksas,
- Veiviržėnų miestelio stačiatikių senosios kapinės,
- miestelio ketvirtosios senosios kapinės,
- Veiviržėnų (Vilkių) piliakalnis su gyvenviete,
- koplytstulpis su skulptūromis (prie namo Jaunimo g. 8; aut. K. Piaulokas, XX a. pr.),
- memorialinių objektų kompleksas šv. Jurgio kapinėse, tarp kurių: „Laisvės paminklas“ (1932 m., aut. Kostas Rameika), Veiviržėnų Lurdas.
Kiti:
- „Tremtinių paminklas“ (1990 m., aut. J. Verbauskas),
- partizaninio ir rezistencinio judėjimo dalyvių palaidojimo vieta-kapas (1990 m., aut. Vytautas Majoras),
- dailės paminklai bažnyčioje ir koplyčioje.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1833 m. | 1897 m.sur. | 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1939 m. | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 582 | 571 | 785 | 934 | 1 200 | 670 | 707 | ||
| 1979 m.sur.[10] | 1983 m.[11] | 1987 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur. | ||
| 1 013 | 1 055 | 1 039 | 990 | 964 | 840 | 613 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Veiviržėnuose gimė:
- Ričardas Bukys, irkluotojas, olimpietis
- Valentas Rudys, imtynininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas
- Raimondas Leopoldas Idzelis, gamtos mokslų daktaras (VGTU)
- Regina Jonušytė, žemdirbystės mokslų daktarė
- Liudvikas Juraška, japoninių magnolijų auginimo Lietuvoje pradininkas
- Petras Lapė, inžinierius architektas
- Rachel Luria, rašytoja, žurnalistė
- Valdonija Sausaitytė-Karaliūnienė, tautodailininkė
- Teodoras Šimkevičius, technikos mokslų daktaras
- Gediminas Girdvainis, aktorius
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Вевирраны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5А (10) : Вальтер — Венути. С.-Петербургъ, 1892., 689 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/veivirzenai.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ {{{3}}}. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Veiviržėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 705 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Veiviržėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 129 psl.
- ↑ Veiviržėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 476
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Veiviržėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 346 psl.
- Veiviržėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
GARGŽDAI – 21 km Brožiai – 7 km |
ENDRIEJAVAS – 15 km Šukaičiai – 5 km |
| ||||||||
| Aisėnai – 7 km AGLUONĖNAI – 15 km |
|
Balsėnai – 6 km JUDRĖNAI – 15 km | |||||||||
| Daukšaičiai – 6 km ŠVĖKŠNA – 12 km | |||||||||||
