1503 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 8 d. – Linkuvos bažnyčios fundacijos ir dotacijos akte pirmą kartą paminėta Švėkšna;
- Kovo 28 d. – sudarytos Lietuvos ir Maskvos valstybės paliaubos šešeriems metams. Šiomis paliaubomis Lietuva turėjo pripažinti Rusijai daugybę miestų (apie 20) rytinėse savo teritorijose. Taip pat abi šalys pasižadėjo laisvai praleisti pro savo sienas viena kitos pasiuntinius ir pirklius.
- Rugpjūčio 15 d. – pirmą kartą paminėtas Svėdasų dvaras, kai patvirtinant žemės nuosavybės teises bajorui M. Grinkevičiui Užpalių krašte prie Svėdasų kelio, ir buvo pirmą kartą paminėtas šis vietovardis;
- Rugsėjo 6 d. – pradėta statyti Vilniaus gynybinė siena;
- Spalio 29 d. – Ona Radvilaitė po vyro mirties tapo Mazovijos regente.
Nedatuoti
- Pirma kartą paminėtas Ramygalos miestelis;
- Trys lietuviškos ranka įrašytos maldos 1503 Strasburge išleistoje kn. Tractatus sacerdotalis yra vieni iš seniausių lietuviškų tekstų. Žr.;
- Daugai Aleksandro privilegijoje jau vadinami miestu;
- Stanislovas Kiška (m. арiе 1513–1514 m.) tapo Lietuvos didžiuoju etmonu;
- Vitebsko vaivadija (lenk. Województwo witebskie, lot. Palatinatus Vitebsciensis) tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, administraciniu teritoriniu vienetu;
- Įsteigta Vitebsko kašteliono pareigybė, kai, pertvarkius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinį padalijimą, buvo įsteigta ir Vitebsko vaivadija.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rugpjūčio 3 d. – Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas (m. 1532 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gegužės 28 d. – pasirašyta amžinos taikos sutartis tarp Anglijos ir Škotijos. Ji galiojo vos 10 metų;
- Rugsėjo 22 d. – Popiežiumi išrinktas Pijus III (g. 1439 m. – m. 1503 m. spalio 18 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1503 m. spalio 18 d.[1][2];
- Lapkričio 1 d. – Julijus II tapo Romos katalikų bažnyčios popiežiumi.[1][2];
- Gruodžio 29 d. – Izabelė I (g. 1451 m., Madrigal de las Altas Torres, Ispanija – m. 1504 m., Medina del Campo, Ispanija), tapo Neapolio karaliaus žmona iki 1504 m. lapkričio 26 d.
Nedatuoti
- Ispanas Chuanas Bermudesas atrado Bermudų salyną;
- Ferdinandas II Katalikas arba Ferdinandas Aragonietis (isp. Fernando II el Católico, 1452–1516 m.) tapo tituliniu Bizantijos imperatoriumi;
- Ivanas III sudarė su Livonijos ordinu paliaubas 50 metų, pagal kurią ordinas turėjo kasmet mokėti Rusijai duoklę už Dorpato miestą;
- Zanzibaro salą pradėjo kontroliuoti portugalai.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 11 d. – Parmidžaninas, italų tapytojas ir vienas iš pirmųjų menininkų, pradėjusių maištauti prieš brandžiojo renesanso meno sampratą. Tikrasis vardas Francesco Maria Mazzola[3] (m. 1540 m.).
- Kovo 10 d. – Ferdinandas I, nuo 1521 m. Austrijos erchercogas, 1558–1564 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius. Nuo 1526 m. Čekijos ir Vengrijos karalius, šį titulą siekė paveržti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesers sūnus J. Zapojajis (m. 1564 m.).
- Rugpjūčio 12 d. – Kristijonas III, 1534–1559 m. Danijos ir 1536–1559 m. Norvegijos karalius (m. 1559 m.).
- Gruodžio 14 d. – Michel de Nostredame, garsus viduramžių pranašas (m. 1566 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 11 d. – Parmidžaninas (Parmigianino), italų tapytojas ir vienas iš pirmųjų menininkų, pradėjusių maištauti prieš brandžiojo renesanso meno sampratą. Tikrasis vardas Francesco Maria Mazzola.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rugpjūčio 18 d. – Aleksandras VI, 1492–1503 m. Katalikų Bažnyčios popiežius. Pasaulietiškas vardas Roderikas Lansolis, (pranc. Roderic Llançol), vėliau Roderikas Bordžija (it. Rodrigo Borgia). Laikomas kontroversiškiausiu Renesanso epochos popiežiumi. Jo vardas tapo priežodžiu, nusakančiu smukusią to laikotarpio popiežių moralę. Turėjo daug nesantuokinių vaikų (g. 1431 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Spalio 18 d. – Popiežius Pijus III (g. 1439 m.), popiežiaus pareigas ėjo nuo 1503 m. rugsėjo 22 d.[1][2]