Adolfas Nezabitauskis
Adolfas Nezabitauskis | |
---|---|
Gimė | 1901 m. liepos 6 d. Baidotai, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
Mirė | 1968 m. gruodžio 15 d. (67 metai) Telšiai |
Tėvai | Kazimieras Nezabitauskis, Karolina Danilavičiūtė-Nezabitauskienė |
Veikla | Lietuvos žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas, muziejininkas |
Organizacijos | Šiaulių Aušros muziejus, Telšių muziejus |
Pareigos | fondų saugotojas, muziejininkas |
Išsilavinimas | aukštasis |
Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Adolfas Nezabitauskis (nuo 1940 m. Zabitis; 1901 m. liepos 6 d. Baidotuose, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija – 1968 m. gruodžio 15 d. Telšiuose. Palaidotas Gargždelės kapinėse) – Lietuvos pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas, muziejininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigė Telšių gimnaziją, 1929 m. – lituanistiką Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete.
Nuo 1927 m. bendradarbiavo leidiniuose „Vairas“, „Lietuvis“, „Tautininkų balsas“, „Tauta ir žodis“. Nuo 1929 m. laikraščio „Lietuvos aidas“ kalbos tvarkytojas, 1931 m. – sekretorius, nuo 1939 m. dienraščio „Vilniaus balsas“ korektorius, stilistas, žurnalistas. 1933 m. korporacijos „Samogitia“ pirmininkas. 1941 m. kultūros paminklų įstaigos viršininkas. Karo metais dirbo Kauno M.K.Čiurlionio galerijoje. 1941–1943 m. bendradarbiavo leidinyje „Lietuvių archyvas“. Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. [1]
1946–1949 m. Mosėdžio mokyklos direktorius. 1949 m. areštuotas, kalėjo Vorkutoje, Abezės lageryje. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Reabilituotas. 1956 m. atvyko į Šiaulius, iki 1968 m. Aušros muziejaus fondų saugotojas. Gyvendamas Šiauliuose miesto ir aplinkinių rajonų laikraščiuose paskelbė kelis šimtus publikacijų etnografijos, istorijos, kraštotyros klausimais. 1968 m. persikėlė į Telšius, dirbo Alkos muziejuje.[2]
Mokėjo senąsias lotynų, graikų, gotų, lenkų kalbas. Vertė įvairius istorinius šaltinius. Pagrindinę jo archyvo dalį saugo Vilniaus universiteto biblioteka.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Basanavičius, Spaudos fondas, 1938 m., fotografuotinis leidimas 1990 m.
- Vilniaus bažnyčios – mūsų tautos šventovė, 1940 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 359 psl.
- ↑ Adolfas Nezabitauskis. Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka