Afrigidai

pers. آل عراق Afrigidai
buvusi valstybė
← 305(?) – 995 →
Sostinė	Kathas
Valdymo forma	karalystė
Era	Senovė
- Dinastijos pradžią	305(?) m.
- Įsigali Mamunidai	995 m.

Afrigidai (pers. آل عراق) − iranėnų dinastija, valdžiusi Chorezmo regioną Vidurinėje Azijoje (dab. Turkmėnijos ir Uzbekijos teritorijose) nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki 995 m.

Istorija

Svarbiausi Afrigidų laikų Chorezmo miestai.

Afrigidų kilmė ir tiksli valdymo pradžia nėra žinoma. X a. Chorezmo mokslininkas Birunis ja laikė 305 m. (t. y. 616-uosius Seleukidų eros metus). Greičiausiai dinastija į valdžią atėjo susilpnėjus Sasanidų imperijai, ir jos šiaurės rytiniame pakraštyje pradėjus kurtis nepriklausomoms valstybėms. Vėliau Chorezmą tikriausiai kontroliavo eftalitai bei kiti klajokliai, bet vietos dinastija buvo išlaikyta.

Arabų Kalifatui nukariavus Sasanidų Persiją, jų invazijos į Chorezmą nebuvo sėkmingos. Tik 712 m. arabai pasinaudojo vidaus karu tarp Afrigidų chorezmšacho ir jo brolio Chorazado. Per du griaunančius antpuolius Kalifatas nukariavo Chorezmą. Apie tai Birunis rašo: „Kuomet Kutaibas bin Moslemas, vadovaujant Al-Ḥajjāj ibn Yūsuf buvo pasiųstas į Chorezmą su karine ekspedicija ir jį antrą kartą nukariavo, jis be gailesčio išžudė visus, kas galėjo rašyti chorezmų kalba ir pažino Chorezmo paveldą, istoriją ir kultūrą. Tada jis išžudė jų zoroastrų žynius, sudegino ir sunaikino jų knygas, kol galiausiai tik beraščiai išliko, kurie nepažino rašto. Ir krašto istorija buvo beveik pamiršta“.

Net po arabų invazijos Afrigidai išsaugojo valdžią Chorezme, VIII a. pabaigoje ar IX a. pradžioje priėmė Islamą ir toliau valdė iš Katho. Tačiau silpstant jų valstybei, kita didikų giminė, Mamunidai, paėmė valdžią Chorezmo mieste Gorgandže, ir 995 m. nuvertė Afrigidus.

Kultūra

Ajaz-kala tvirtovė.

Afrigidų valstybėje gyventojai kalbėjo iranėniška chorezmų kalba ir rašė savita rašto sistema, kilusia iš pehlevi (giminga sogdų raštui). Iki islamizacijos jie buvo stipriai paveikti persų kultūros išpažino zoroastrizmą.

Svarbiausias senojo Chorezmo paveldas yra tvirtovės (qala), statytos sostinės Katho regione. Tarp jų žymiausios yra Toprak-kala, Ajaz-kala ir kitos. Jų kompleksas paskelbtas pasaulio kultūros paveldu.

Chorezmšachai

Birunis mini 22 Afrigidų dinastijos valdovus, nuo kurių laikų Chorezmo karaliai buvo tituluojami chorezmšachais. Dėl to, kad dauguma vardų užrašyti arabiškai, yra abejojama dėl kai kurių chorezmšachų pavadinimų (ypač balsių) tarimo:

• Āfrīḡ (ʾfrḡ),
• Baḡra (bḡrh),
• Sakassak (sḵḵsk),
• Askaǰamūk (ʾskǰmwk),
• Azkāǰavār (ʾzkʾǰwʾr),
• Saḵr (sḵr),
• Sāvoš (sʾwšš),
• Ḵāmgrī (ḵʾmkry/ḵʾnkry),
• Būzkār (bwzkʾr),
• Arṯamūḵ (ʾrṯmwḵ),
• Saḵr II (sḵr),
• Sabrī (sbry),
• Azkāǰavār II (ʾzkʾǰwʾr),
• Askaǰamūk II (ʾskǰmwk) − 712 m. susidūrė su arabais,
• Šāvošfar (šʾwšfr),
• Torkasbāṯa (trksbʾṯh),
• ʿAbdallāh,
• Manṣūr,
• ʿErāq,
• Moḥammad,
• Aḥmad,
• Abū ʿAbdallāh Moḥammad (iki 995 m.)

Nuorodos

• Senojo Chorezmo dykumų tvirtovės (ang.)