Amūro sritis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Amūro sritis Амурская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Tolimųjų Rytų federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Tolimųjų Rytų | ||||||
| Administracinis centras | Blagoveščenskas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Vadovas | Vasilijus Orlovas | ||||||
| Gyventojų | 881 100 (59) | ||||||
| Plotas | 363 700 km² (14) | ||||||
| - vandens % | 0,9 % | ||||||
| Tankumas | 2,42 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Amūro sritisVikiteka | ||||||
Amūro sritis (rus. Амурская область) – sritis pietryčių Rusijoje. Sritis ribojasi su Jakutija šiaurėje, Chabarovsko kraštu ir Žydų autonomine sritimi rytuose, Kinija, ir Čitos sritimi vakaruose. Administracinis centras – Blagoveščenskas, tradicinis prekybos ir auksų kasyklų centras. Prie miesto gauna prieigą du geležinkeliai, Transsibiro geležinkelis ir Baikalo-Amūro magistralė.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Srities plotas yra 363 700 km² ir yra 14 pagal dydį sritis Rusijoje. Šiauriniu pakraščiu driekiasi Stano kalnynas (aukštis iki 2312 m), pietuose – Zėjos-Burėjos lyguma ir Amūro-Zėjos plynaukštė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -24 °C iki -33 °C, liepos mėnesio +18-21 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis ~850 mm. Pietiniu pakraščiu teka Amūras, o per sritį jo intakai – Zėja, Burėja, Selemdža. Šiaurės vakarinį pakraštį siekia Lenos baseinas (Oliokma). Paviršių dengia mandžiūrinio tipo spygliuočių ir mišrieji miškai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- rusai – 92,04 %
- ukrainiečiai – 3,49 %
- baltarusiai – 0,87 %
- totoriai – 0,5 %
- armėnai – 0,4 %
- kinai – 0,4 %
- ir kt.
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi miestai 2002 m. (> 25 tūkst. gyventojų):
Gubernatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1991 — Albertas Krivčenka
- 1993 — Aleksandras Suratas
- 1993 — Vladimiras Polevanovas
- 1994 — Vladimiras Djačenko
- 1996 — Jurijus Liaško
- 1997 — Anatolijus Belonogovas
- 2001 — Leonid Korotkov
- 2007 — Nikolajus Kolesovas
- 2008 — Oleg Kozhemyako
- 2015 — Aleksandras Kozlovas
- 2018 — Vasilijus Orlovas
