Ambra
Ambra, pilkoji ambra (lot. Ambra grisea, Ambre gris) – kieta, degi, vašką primenanti medžiaga, susidaranti jūros žinduolių kašalotų virškinamajame trakte. Aptinkama plūduriuojanti jūroje ar išmesta ant kranto tropinėse šalyse, Japonijoje. Aukštai vertinama parfumerijos pramonėje gaminant brangius kvepalus.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ambros gabalai būna įvairių formų, sveriantys nuo keliolikos gramų iki dešimčių kilogramų. Medžiagos tankis 900–920 kg/m². Minkštėja rankose, tirpsta esant 62 °C, sudarydama geltoną klampų skystį. Esant 100 °C virsta baltais garais. Ambra degi, gerai tirpsta spirite, eteriniame ir riebaliniame aliejuose, tačiau netirpsta vandenyje.
Būdama šviežia yra minkšta, juodos ar pilkšvos spalvos, pasižymi nemaloniu išmatų kvapu. Jūros vandens ir šviesos poveikyje ilgainiui tampa rusvos ar šviesiai pilkos spalvos, kietėja, kvapas įgauna naujų savybių, minkštėja, darosi saldoku, muskusiniu. Išvalyta ir išdžiovinta ambra įgauna naujų savybių, tampa nuo juodos iki auksinės ir baltos spalvų (pastarosios labiausiai vertinamos).
Specifinį ambros kvapą apsprendžia cholesterinui pagal sudėtį artimo ambreino triterpeninio spirito oksidacijos produktai. Be to, ambroje yra natrio chlorido, kalcio fosfato, alkaloidų, benzoinės rūgšties. Apie 70 % ambrą sudarančių komponentų – nelakūs politerpeniniai junginiai: ambreinas, cholesterinas, epikoprostanolas. Jie tarnauja kvapų fiksatoriais, nes sulaiko ant odos lakias aromatines medžiagas, sulėtina jų išgaravimą iš aromatinio mišinio.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovės Egipte ambrą degindavo kaip smilkalus, šiais laikais – cigaretėms aromatizuoti. Senovės kinai ambrą vadino „drakono seilių aromatu“. Juodosios mirties pandemijos Europoje laikmečiu žmonės tikėjo, kad gabalėlio ambros nešiojimasis su savimi galėjo apsaugoti nuo maro, mat ambros aromatas nustelbdavo supančio oro kvapą, kuris, kaip buvo tikima, galėdavo sukelti marą. Be to, šią medžiagą naudojo maistui pagardinti, kai kas ją laikė afrodiziaku. Viduramžiais europiečiai vartojo ambrą gydymo tikslams.
Retą ir brangų gamtinį produktą šiais laikais dažniausiai pakeičia sintetiniai ambros analogai.
