Amusgai

Amusgai
Amusgų religinė procesija (Gereras)
Gyventojų skaičius	33 294 (2000 m.)^[1]
Populiacija šalyse	Meksika (Gereras, Oachaka)
Kalba (-os)	amusgų, ispanų
Religijos	krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės	mištekai, kuikatekai, trikiai

Vikiteka:	Amusgai

Amusgai (nah. amoxco, isp. amuzgo, amochco, sav. nn’anncue) – indėnų tauta, gyvenanti Meksikoje, Čiapaso Siera Madrės kalnų pietiniuose šlaituose (Gerero pietryčiuose ir vakarų Oachakoje). Populiacija ~33 tūkst. žmonių (XX a. vid. – 25 tūkst.). Amusgų kalba priskiriama otomangų kalbų šeimai. Apie pusė amusgų (ypač vyrai) šneka ir ispaniškai. Tikintieji – katalikai.

Tradicinis amusgų verslas – kaplinė-lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, aitrieji pipirai, pomidorai, ryžiai, pardavimui – cukranendrės ir kava), dabar paplitusi ariamoji žemdirbystė. Taip pat augina gyvulius (ožkas, avis, kiaules, mulus, karves, paukščius), medžioja (elnius, triušius, iguanas, paukščius), žvejoja, pardavimui gaudo krevetes. Dabar paplitęs samdomasis darbas. Ypač išvystę tekstilės amatus – audžia rankinėmis statmenomis staklėmis, taip pat iš agavos pluošto pina demblius, krepšius, dirba lipdytinę keramiką. Viename iš kaimų paplitęs hamakų pynimas.

Amusgų kaimai padriko plano. Įprastas būstas apskritas, suręstas iš karčių ir molio, kūgišku stogu iš žolių kuokštų ir palmių lapų. Lubos žemos, išklotos dembliais, židinys iš trijų akmenų. Dabar paplitę stačiakampio plano būstai, perimti iš mištekų ir metisų, bet ūkiniai trobesiai tebėra apskriti.

Moterys nešioja baltus, raudonai išsiuvinėtus uipilius, mėlynus ar tamsiai raudonus apsiūtus sijonus, vaikšto basomis, plaukus pina į kasas ir susuka aplink galvą. Vyrai nešioja kelnes iki kelių, medvilninius marškinius (švenčių proga – išsiuvinėtus), pintas skrybėles su aukštu viršumi, dėvi sandalus.

Amusgai valgo daugiausia tortilijas, pupas, mėsa valgoma tik per šventes.

Kaimo bendruomenę valdo seniūnų taryba, kurią prižiūri municipalinė valdžia. Bendruomenės daugiausia endogaminės. Išplėstinė (6–12 žmonių) šeima užima keletą židinių. Paveldėjimas patrilinijinis, santuoka patrilokalinė, bet vyras kurį laiką gyvena žmonos šeimoje ir ten dirba.

Amusgai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – magija, agrarinės ir laidotuvių apeigos, tikėjimai apie zoomorfinį žmogaus antrininką. Išplėtotas šventųjų globėjų kultas, kofradijų sistema, teatralizuoti pasakojimai su šokiais.^[2]