Belgijos Galija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Belgijos Galija lot. GALLIA BELGICA | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Romos imperija
| |||
| Diecezija (nuo IV a.) | Galijos diecezija | |||
| Administracinis centras | Reimsas, Tryras | |||
Belgijos Galija (lot. Gallia Belgica), ar tiesiog Belgika – Senovės Romos provincija dabartinės Belgijos, Liuksemburgo, šiaurės Prancūzijos teritorijose.
Provincijos pavadinimas kilo iš keltų genčių konfederacijos belgų, kurie čia gyveno iki romėnų užkariavimo.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Romėnai, vadovaujami Cezario, sritį nukariavo 57 m. pr. m. e., ir ji priklausė Plaukuotosios Galijos (lot. Gallia Comata) provincijai, apėmusiai dideles teritorijas į šiaurę nuo Transalpinės Galijos. Tačiau kadangi Plaukuotoji Galija buvo pernelyg didelė, Augustas liepė ją suskirstyti į smulkesnius administracinius vienetus. Tai buvo padaryta konsultuojantis su Agripa. Belgijos Galija buvo apibrėžta kaip šiauriausia Galijos dalis, kur juntama stipri germanų įtaka.
Netrukus Belgikos provincija buvo stipriai išplėsta Lugduno Galijos sąkaita, ir jos pietine riba tapo Sena. Provincijos sostinė iš pradžių buvo Reimsas (lot. Durocorter), o vėliau perkelta į Tryrą (lot. Augusta Treverorum), kur rinkdavosi romėnų konsilijos. Kiti provincijos miestai buvo Mecas (lot. Diuidorum), Amjenas (lot. Samarobriua) ir kiti. Romanizacijos politika buvo labai sėkminga ir sparti.
Kadangi Belgikos provincija tapo pačia didžiausia Romos provincija, I a. pabaigoje jos teritorija keletą kartų buvo mažinama, atskiriant kitas provincijas. Apie 83 m. Domicianas šiaurinėse jos dalyse suformavo Žemutinę Germaniją (maždaug dabartinė Belgija), o rytinėse – Aukštutinę Germaniją.
Po Diokletiano reformų III a. pabaigoje Belgijos Galija buvo suskaidyta į dvi dalis: Pirmąją Belgiką (lot. Belgica Prima) ir Antrąją Belgiką (lot. Balgica Secunda), kurių skiriamoji riba buvo Masas. Jos priklausė didesnei Galijos diecezijai. Jau IV a. į Belgikas migravo frankai, kurie jas kontroliavo maždaug nuo 350 m. 406 m. regioną nusiaubė vandalai ir burgundai. Abi Belgikos provincijos nustojo egzistuoti V a., kuomet čia įkurta Frankų karalystė.
Palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors provincija buvo panaikinta, Belgikos pavadinimas ir viduramžiais neretai buvo naudojamas įvardinti šiaurinę Galijos dalį, o vėliau – Žemutines Provincijas, nepaisant to, kad Belgikos provincija didelės dalies šių teritorijų nevaldė. Pvz., po Žemutinių provincijų padalinimo į dvi dalis 1582 m., Šiauriniai Nyderlandai dar buvo žinomi kaip „Federalinė Belgika“ (Belgica Foederata), o Pietiniai Nyderlandai – kaip „Karališkoji Belgika“ (Belgica Regia). 1830 m. Pietiniams Nyderlandams paskelbus nepriklausomybę, jie pasirinko savo pavadinimą kaip Belgija.
| |||||||||||||||||||||||||
