Bertha von Suttner

Berta fon Zutner vok. Bertha von Suttner
B. fon Zutner apie 2006 m.
Gimė	1843 m. birželio 6 d. Praha,  Bohemija
Mirė	1914 m. birželio 21 d. (71 metai) Viena,  Austrija-Vengrija
Veikla	rašytoja, žurnalistė
Sritis	pacifizmas
Žymūs apdovanojimai
Nobelio taikos premija (1905)
Vikiteka	Bertha von Suttner
Parašas

Berta fon Zutner (vok. Bertha von Suttner; 1843 m. birželio 6 d. Prahoje – 1914 m. birželio 21 d. Vienoje) – rašytoja, žurnalistė, viena pacifistinio judėjimo pradininkių. Siekė neleisti kilti tarpvalstybiniams karo konfliktams, skatino nusiginklavimo politiką, smerkė nacionalizmą, antisemitizmą. 1905 m. ji tapo antrąja Nobelio premijos laureate moterimi (po Marie Curie 1903 m.) ir pirmąja moterimi, apdovanota Nobelio taikos premija.

Buvo kilusi iš austrų aristokratų Kinskių šeimos. Palaikė santykius, susirašinėjo su Alfredu Nobeliu, trumpam buvo tapusi jo sekretore ir namų tvarkytoja Paryžiuje. Ji ragino aukoti lėšas pacifistiniams projektams kaip veiksmingai galimų karų prevencijos priemonei. Tai paskatino A. Nobelį ateityje įsteigti taikos premiją.

Austrijos 2 eurų moneta

1876–1885 m. gyveno Gruzijoje. 1891 m. įsteigė Austrijos taikos draugiją, 1892 m. – Vokietijos taikos draugiją. Buvo išrinkta Tarptautinio taikos draugijų centrinio biuro viceprezidente.

Reiškėsi kaip publicistė. Austrijos ir Vokietijos spaudoje buvo spausdinami jos parašyti straipsniai ir esė. 1892–1907 m. dalyvavo tarptautinės taikos kongresuose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1892–1899 m. kartu su Alfredu Frydu (gavusiu Nobelio taikos premiją 1911 m.) leido antikarinį žurnalą „Die Waffen nieder!“ („Šalin ginklus!“).

Rašytojos fon Zutner kūrybai būdinga dorinių vertybių propagavimas, švietėjiškumas, antikarinės nuostatos. Vienas žinomiausių jos kūrinių – romanas „Die Waffen nieder!“, 1889 m. išleistas Drezdene ir per trumpą laiką sulaukęs išskirtinio populiarumo, išverstas į daugelį užsienio kalbų. Vien iki 1905 m. romaną 37 leidimais publikavo įvairios vokiečių leidyklos. Romanas buvo laikomas vienu svarbiausiu antikarinės literatūros kūriniu, kol 1929 m. buvo išleistas Eriko Remarko veikalas „Vakarų fronte nieko naujo“. Romano tęsinys, pasirodęs 1903 m. pavadinimu „Marthas Kinder“ („Martos vaikai“), nesulaukė buvusio pirmosios knygos populiarumo.