Pereiti prie turinio

Besparnis skėriukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Podisma pedestris
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Besparnis skėriukas
Besparnis skėriukas (patinas) (Podisma pedestris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Poklasis: Sparnuotieji
( Pterygota)
Būrys: Tiesiasparniai
( Orthoptera)
Pobūris: Trumpaūsiai tiesiasparniai
( Caelifera)
Antšeimis: Skėriniai
( Acridoidea)
Šeima: Skėriai
( Acrididae)
Pošeimis: Besparniai skėriai
( Catantopinae)
Gentis: Podisma
( Podisma)
Rūšis: Besparnis skėriukas
( Podisma pedestris)
Binomas
Podisma pedestris
Linnaeus, 1764

Besparnis skėriukas (Podisma pedestris) – Skėrių (Acrididae) šeimai priklausantys vabzdys (Insecta). Randamas didžiojoje Europos dalyje, taip pat ir |Azijoje. Lietuvoje retas, įrašytas į Raudonąją knygą.

Suaugėliai patinėliai užauga iki 17-25 mm ilgio, o patelės dar daugiau - iki 24-30 mm. Kūno spalva varijuoja nuo tamsiai rudos iki geltonos, bet ant pilvelio beveik visada yra aiškiai matomi geltonai juodi dryžiai. Patinėliai yra šviesesnių ir intensyvesnių spalvų, ir labiau išsiskiriančiais dryžiais nei patelės. Abiejų lyčių žiogai turi tamsų išilginį dryžį nuo akies iki pronotumo. Užpakalinių kojų šlaunies apatinė pusė raudona, o blauzda melsva su baltais spygliais. Šių žiogų sparnai dažniausiai labai trumpi, ovalūs, nesiekiantys daugiau 3 mm, naudojami tik kaip čirpimo organas. Tačiau labai retai pasitaiko ilgasparnė forma, kuri gali net skraidyti.

Biologija ir ekologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šie skėriukai randami nuo birželio iki spalio sausose pievose, kalnų šlaituose, tarp uolų, ganyklose, taip pat miškų kirtimuose, proskynose. Augalėdis, maitinasi žole, samanomis, t. t. Patelės deda kiaušinėlius ant žemės. Kiaušiniai žiemoja, o nimfos išsirita gegužės pab. - birželį. Dėl trumpų sparnų nimfos gali būti sumaišytos su suaugėliais, atskiriami tik pagal dydį.