Bitinijos karalystė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Βιθυνία Bitinijos karalystė | ||||
| Romos klientė (nuo 84 m. pr. m. e.) | ||||
| ||||
| Sostinė | Nikomedija | |||
| Kalbos | graikų kalba | |||
| Politinė struktūra | Romos klientė (nuo 84 m. pr. m. e.) | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 432 m. pr. m. e. m. | |||
| - Atiteko Romai | 74 m. pr. m. e. m. | |||
Bitinijos karalystė – helenistinė valstybė, egzistavusi Mažojoje Azijoje (dab. rytų Turkijos teritorijoje), istoriniame Bitinijos regione.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo VI a. pr. m. e. Bitinija buvo valdoma Achemenidų imperijos, bet jau V a. pr. m. e. susikūrė karalystė, valdoma vietinės dinastijos. IV a. pr. m. e. per Bitiniją perėjo Aleksandro Makedoniečio armija, tačiau šalies autonomija buvo išlaikyta. Pasinaudodamas suirute po Aleksandro mirties, 297 m. pr. m. e. Zipoitas pasiskelbė pirmuoju Bitinijos karaliumi. Ankstyvuoju laikotarpiu Bitinijai teko gintis nuo Seleukidų, Antigonidų ir galatų antpuolių.
Nikomedo I ir jo įpėdinių laikais Bitinija pasiekė tam tikrą stabilumą ir klestėjimą. Buvo įkurta nauja sostinė Nikomedija, tapusi vienu iš labiausiai klestinčių Mažosios Azijos miestų. Bitinija gerai sutarė su Romos Respublika, kuriai padėjo siekti tikslų Azijoje. Valdant Nikomedui III, jis užėmė didžiąją dalį Paflagonijos, o per vedybinius ryšius bandė įsigalėti ir gretimoje Kapadokijos karalystėje. Tiesa, jam tai nepavyko.
Po Nikomedo III mirties sostą paveldėjo Nikomedas IV. Tačiau jo brolis Sokratas Krestas sudarė sąjungą su augančia Ponto karalyste ir 90 m. pr. m. e. užėmė sostą, priversdamas Nikomedą bėgti į Romą. Romėnai jį sugrąžino į valdžią. Ponto karalius Mitridatas VI dar kartą užpuolė Bitiniją ir ją laikė 88-84 m. pr. m. e. Vėliau romėnai vėl pasodino Nikomedą į sostą ir ambasadoriumi čia paskyrė Julijų Cezarį. Šiam reziduojant Nikomedijoje, Romos kontrolė Bitinijoje labai stipriai išaugo.
Nikomedas IV mirdamas paliko karalystę Romai, kuri 74 m. pr. m. e. pavertė ją savo provincija. Tiesa, karas dėl Bitinijos tarp romėnų ir Ponto truko dar 10 metų, iki 64 m. pr. m. e., kol galiausiai įsitvirtino romėnų valdžia. Bitinija tapo Bitinijos ir Ponto provincijos dalimi.
Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Doidalsas fl. c. 435 BC
- Boteiras d. 376 BC
- Basas 376–326 BC
- Zipoitas I 326–278 BC (karalius nuo 297 m. pr. m. e.)
- Zipoitas II 278–276 BC
- Nikomedas I 278–255 BC
- Etazeta (regentė) 255–254 BC
- Ziaelas 254–228 BC
- Prusijas I Cholas 228–182 BC
- Prusijas II Kinegas 182–149 BC
- Nikomedas II Epifanas 149–127 BC
- Nikomedas III Euergetas 127–94 BC
- Nikomedas IV Filopatoras 94–74 BC
| |||||||||||