Bomelio Vitė
| Bomelio Vitė | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1918 m. | ||
  Bomelio Vitė |
||
| 55°43′19″š. pl. 21°06′58″r. ilg. / 55.722°š. pl. 21.116°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos miesto savivaldybė
| |
 Vikiteka |
Bomelio Vitė | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Bommels-Vitte | |
Bomelio Vitė (arba Bomelsvitė, Švyturio mikrorajonas) – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo Vitės.[1] Iš vakarų pusės ribojasi su Burių gatve, iš šiaurės ir rytų – su geležinkeliu, iš pietų – su S. Dariaus ir S. Girėno bei J. Janonio gatvėmis.[2] Tai uosto rezervinėje teritorijoje esantis mikrorajonas. Jame yra Klaipėdos centrinis stadionas, į jį veda pagrindinė mikrorajono Sportininkų gatvė. Išlikę Bomelio Vitės metalinio bakeno pamatai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bomelio Vitė dar vadinta Bumbulviete, Bumelsviete, Buže (vok. Bommelsvitte, Busze), taip pat Bajoriškąja Vite (vok. Adlige Vitte; piečiau, už Žvejonės upelio buvusi Didžioji Vitė – Karališkąja Vite). Gyvenvietės pavadinimas kilęs iš Klaipėdos miesto gyventojo Hermano Bombelio (Hermann Bombel), 1543 m. pirkusio toje vietoje dvarą, pavardės. Pagal kitą versiją – Tauralaukio dvaro valdytojo Bomel ar Bombel, prijungusio prie dvaro žvejų kaimą, pavardės.[3] Kaip bebūtų, tai dvarininkinis vietovardis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvęs žvejų kaimas. Klaipėdos istoriko Johano Karolio Zembrickio (Johann Karol Sembritzki) teigimu, įkurtas, pasinaudojus 1462 m. privilegijoje Tauralaukio dvaro savininkui Andrėjui Šorpenui (Andreas Schorppen) suteikta jūros žvejybos teise. Visgi šaltiniuose Bomelio Vitės egzistavimas pradedamas liudyti tik nuo XVIII–XIX a. sandūros. 1780 m. turėjo 50 gyventojų. 1825 m. jau buvo 158 mažažemiai ūkiai ir 2018 gyventojų, greta žvejų atsirado amatininkų, prekiautojų.[3] Kaimas vis dar priklausė Didžiajam Tauralaukiui, tačiau nuo XVIII a. pabaigos kaimo naujakuriai atskirus sklypus pradėjo gauti paveldimojon nuosavybėn. 1835 m. kaimas laikytas atskira komuna, turėjo komunalinės savivaldos teisę. Tačiau 1856 m. įsigaliojus naujam kaimo bendruomenių įstatymui paaiškėjo, kad teisiškai kaimo gyventojai tebepriklausė Didžiojo Tauralaukio dvarui. 1864 m. kaimas nuo bajoriškojo Didžiojo Tauralaukio dvaro galutinai atskirtas, įsteigta Bomelio Vitės kaimo bendruomenė; 1874–1919 m. veikė Bomelio Vitės valsčius. Iki XX a. pradžios gyventojų daugumą sudarė lietuviai.[4]
1830 m. kaime įsteigta pradinė mokykla, 1852 m. pastatytas navigacinis orientyras (atnaujintas 1915 m.), 1865 m. įsteigta katalikų pradžios mokykla. 1904 m. atidaryta Žvejybos mokykla. 1918 m. didžioji dalis kaimo teritorijos prijungta prie Klaipėdos.[4] XX a. pradžioje šalia kaimo nutiestas geležinkelis, netoliese įsikūrė naftos uostas. 1935 m. Bomelio Vitėje buvo apie 240 sodybų, veikė žuvies perdirbimo įmonė.[3]
XIX a. Bomelio Vitėje būta medinių seniesiems kuršininkų žvejams būdingų pastatų. Gyvenvietė augo savaimingai, be plano – naujos nedidelės sodybos padrikai šliejosi prie senesnių, siauros vingiuotos gatvelės sudarė netaisyklingą rezginį. Dėl kaimo gatvelių painumo juokauta: esą, vienas ateivis nusipirkęs ten namą, bet nesugebėjęs jo rasti. Antrojo pasaulinio karo metu per uosto bombardavimą dauguma medinių Bomelio Vitės pastatų sudegė, o gyvenvietės liekanos, jos savotiškas išsidėstymas ir užstatymas galutinai sunaikinta sovietmečiu. Sunaikintos ir kapinės, žvejų uostelis. Senosios gyvenvietės vietoje pastatyti uosto įrenginiai ir gyvenamieji kvartalai.[3]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 1890 m. surašymo duomenis iš 3378 gyventojų, 2300 (68 %) užsirašė lietuviais.[5]
 | |||||||
| 1875 m. | 1880 m. | 1890 m. | 1905 m.[6] | 1910 m.[7] | 2015 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 3 617 | 3 420 | 3 378 | 3 106 | 2 943 | 3 460 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- August Horn (1866–1925), politikas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 100. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ „Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schema“. Suarchyvuotas originalas 2014-09-05. Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 10 d.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Bumbulvietė, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-10-12.
- ↑ 4,0 4,1 Vitė, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-10-12.
- ↑ 1925 m. Klaipėdos krašto surašymo duomenys (vok.) Archyvuota kopija 2014-05-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||
