Camera obscura
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Camera obscura (lot. tamsus kambarys, taip pat – Pinhole) – optinis įrenginys, naudotas dailininkų ir turėjęs įtakos fotografijos atsiradimui. Reiškinys, kuris padėjo sukurti camera obscura, tyrinėtas dar Modzi ir Aristotelio, tačiau pirmasis detalus prietaiso aprašas atsirado 1485 m., jo autorius – Leonardas da Vinčis.
Camera obscura – pro mažą skylutę įsiskverbianti šviesa ant visiškai tamsios patalpos sienos projektuoja apverstą vaizdą. Taip buvo atrastas fotografavimo būdas.
Šiais laikais Pinhole technika fotografai naudojasi tik dėl smalsumo, noro sukurti ypatingas meniškas nuotraukas. Jie gaminasi kameras iš kavos, arbatos, tabako dėžučių ar kitokių dėžių. Dėžėje pragręžiama skylutė, o į dėžės vidų dedama šviesai jautri medžiaga. Fotografuojant šiuo būdu vaizdas gali būti fiksuojamas (eksponuojamas) labai ilgai: minutę, valandą ar net parą.