Centrinis gambitas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Centrinis gambitas | |
---|---|
Ėjimai | 1. e4 e5 2. d4 ed 3. c3 |
ECO | C21 |
Sukurta | 1867 |
Motininis debiutas | Centro partija |
Centrinis gambitas – šachmatų debiutas, kurio ėjimai:
1. e4 e5
2. d4 ed
3. c3
Baltieji aukoja viena ar du pėstininkus, norėdami greitai išvesti figūras ir aplenkti juoduosius. Debiutas yra centro partijos variantas, tik vietoj 3.Vxd4 juodieji nusprendžia neišvesti valdovės į centrą ir bando vystyti lengvąsias figūras – žirgus arba rikius. Debiutas dažnai pereina į aštrų tęsinį – šiaurės gambitą (1.e4 e5 2.d4 ed 3.c3 dc 4.Rc4 cb 5.Rxb2), kuriame baltieji paaukoja du pėstininkus, tačiau išveda rikius, pavojingai nusitaikiusius į karaliaus sparną, kol juodieji nesivysto. Be šio tęsinio dar pasitaiko 3…dc 4.Žxc3. Kartais juodieji atmeta gambitą, nekirsdami pėstininko ir atsakydami bet kuriuo kitu ėjimu, pavyzdžiui, 3…c5, po ko seka 4. cd cd. Dabar kirsti valdove nenaudinga, nes po 5.Vxd4 Žc6 juodieji laimi tempą, nes baltieji priversti traukti valdovę. Geriau žaisti 5.Žf3, po ko neišvengiamai seka 6.Žxd4.
Vis dėlto be ėjimo 3…dc kiti ėjimai iš esmės nežaidžiami, nors pasitaiko 3…Ve7 bei 3…d5 (Kapablankos gynyba).
Ėjimas 3…Ve7 ardo baltųjų centrą: baltieji negali žaisti 4. cd, nes po 4…Vxe4 baltieji pėstininką praranda be kompensacijos. Negelbėja ir 4. Žd2, nes po 4…cd juodieji privalo kirsti pėstininku ir nekontroliuoja centro. Abejotinas ir 4. f3. Įdomus ėjimas – 4. Ve2, toliau žaidžiant gambito stiliumi. Vis dėlto geriausias ėjimas – 4. Vxd4, neturint centro kontrolės, bet išvengiant pėstininkų praradimų.
Ėjimas 3…d5 nėra populiarus, bet žaistinas. Šis ėjimas vadinamas Kapablankos gynyba, trečiojo pasaulio čempiono Ch. R. Kapablankos garbei. Kapablanka savo knygoje „Šachmatų vadovėlis“ nurodė ėjimą 3…d5 kaip paprasčiausią tęsinį pradedantiesiems. Po šio ėjimo paprastai tęsiama 4. ed Vxd5 5. cd Žc6 6. Žf3.
Centrinis gambitas buvo žaidžiamas tokių atakuojančių meistrų kaip Aliochinas, Maršalas, Blekburnas ar Mizesas, tačiau nuo 1920-ųjų debiuto populiarumas išblėso. Pastaruoju metu ši pradžia aukšto lygio žaidime žaidžiama labai retai.