Dangaus pusiaujas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dangaus pusiaujas yra pasviręs 23,5° kampu į ekliptikos plokštumą. Paveikslėlyje parodomas ryšys tarp Žemės ašies posvyrio, sukimosi apie savo ašį ir orbitos plokštumos.

Apžvalga

Dangaus pusiaujas yra didysis apskritimas įsivaizduojamoje dangaus sferoje ir yra toje pačioje plokštumoje, kaip ir Žemės pusiaujas. Kitais žodžiais tariant, tai yra Žemės pusiaujo projekcija dangaus skliaute. Dėl Žemės ašies posvyrio, dangaus pusiaujas yra pasviręs ~23,5° į ekliptikos plokštumą.

Matomumas iš Žemės

Stebėtojas, stovintis Žemės pusiaujyje įsivaizduoja dangaus pusiaują kaip didįjį apskritimą, einantį per zenitą, nadyrą, rytų ir vakarų taškus, bei šiuose taškuose susikertantį su horizontu stačiu kampu. Jeigu stebėtojas juda į šiaurę (ar pietus), dangaus pusiaujas sukasi į pietus (ar šiaurę) link horizonto. Kampas tarp zenitą, nadyrą, rytų ir vakarų taškus jungiančio didžiojo apskritimo ir dangaus pusiaujo bus visada lygus stebėtojo geografinei platumai φ, o aukščiausiai pakilusio dangaus pusiaujo taško aukštis virš horizonto bus 90°-φ. Dangaus pusiaujas yra projektuojamas į begalybę dangaus sferoje, taigi stebėtojas visada matys virš horizonto esančio dangaus pusiaujo pusapskritimio galus, besiremiančius į rytų ir vakarų taškus, nepaisant to, kurioje Žemės vietoje būtų stebėtojas. Geografiniame ašigalyje dangaus pusiaujas bus horizonto lygiagretė, t. y. sutaps tiksliai su horizontu, taigi čia esančiam stebėtojui nebus prasmės, kuria kryptimi yra rytai, o kuria vakarai. Visose platumose dangaus pusiaujas matomas tiksliai, nes stebėtojas yra nutolęs baigtiniu atstumu nuo Žemės pusiaujo ir begaliniu atstumu nuo dangaus sferoje suprojektuoto dangaus pusiaujo.

Dangaus šviesuliai, esantys dangaus pusiaujyje 12 valandų per parą yra matomi iš viso pasaulio, bet jie kulminuoja zenite tik stebėtojams, esantiems Žemės pusiaujyje.

Saulė dangaus pusiaujyje

Saulė, judėdama ekliptika dangaus pusiaują kerta du kartus per metus (kovo 20 arba kovo 21 ir rugsėjo 22 arba rugsėjo 23). Tuome skelbiamas lygiadienis. Kovo mėnesį Saulė pereina pavasario lygiadienio tašką, o rugsėjo mėnesį - rudens lygiadienio tašką. Lygiadienio metu dienos ilgumas yra 12 valandų ir lygus nakties ilgumui.

Žvaigždynai

Dangaus pusiaujas eina per šiuos žvaigždynus:

Taip pat skaitykite