Dietileteris
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Dietileteris | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Etoksietanas | |
| CAS numeris | [60-29-7] |
| RTECS numeris | KI5775000 |
| Cheminė formulė | C4H10O C2H5OC2H5 |
| Molinė masė | 74,12 g/mol |
| SMILES | CCOCC |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | skaidus bespalvis skystis |
| Lydymosi t° | −116,3 °C (156,85 K) |
| Virimo t° | 34,6 °C (307,75 K) |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | 0,224 cP (25 °C) |
| Tirpumas H2O | 6,9 g/100 ml (20 °C) |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | Ypač degus (F+), Kenksmingas (Xn) |
| NFPA 704 |
4
2
0
|
| Žybsnio t° | -45 °C |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | R12 R19 R22 R66 R67 |
| S-frazės | S9 S16 S29 S33 |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | 1,15 D (dujos) |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi eteriai | Dimetileteris, Metoksipropanas |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Dietileteris (kartais vadinamas tiesiog eteriu) – skaidrus bespalvis ir labai degus skystis. Tai yra žinomiausias eterių klasės atstovas. Verda žemoje temperatūroje ir turi stiprų, specifinį kvapą. Dietileterio formulė CH3-CH2-O-CH2-CH3. Naudojamas kaip tirpiklis, rečiau, daugiau istoriškai naudojamas kaip anestetikas ar narkotikas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad alchemikas Raymundus Lullus atrado dietileterį 1275 metais. Šis faktas abejotinas, nes išlikę įrodymai menki. 1540 m. Valerius Cordus pirmą kartą susintetino dietileterį virindamas etanolio ir sieros rūgšties mišinį. Netrukus Paracelsas atrado šio junginio narkotines savybes.
Naudojimas medicinoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Crawford Williamson Long buvo pirmasis chirurgas, kuris 1842 m. pirmąkart eterį panaudojo operacijos metu kaip bendrąjį anestetiką. William T. G. Morton pirmasis 1846 m. spalio 16 d. viešai pademonstravo eterio anestezines savybes.
Kurį laiką eteris šiais tikslais buvo naudojamas gan plačiai, bet jo garai labai lengvai užsidega, ilgai saugomame eteryje susidaro organiniai peroksidai, kurie gali sukelti sprogimą. Dėl tokių nepageidaujamų savybių šiandien eterį medicinoje pakeitė praktiškai nedegūs junginiai, tokie kaip halotanas.
Eteris gali būti naudojamas erkių anestezijai prieš šalinant jas iš odos. Anestezija atpalaiduoja erkę ir ji nebesilaiko savo galvute po oda.
Naudojimas kaip narkotinės medžiagos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip ir dauguma tirpiklių eteris turi narkotinių savybių. Laikoma, kad tai saugiausias ir mažiausiai toksiškas narkotikas iš visų tirpiklių. Fizinės priklausomybės nesukelia.
Sauga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dietilo eteris – nepakeičiamas ir gan populiarus tirpiklis organinės chemijos laboratorijose. Nepaisant to reikia imtis papildomų atsargumo priemonių dirbant su juo.
Visų pirma, net statinės elektros iškrova gali uždegti garus ir taip sukelti gaisrą, todėl būtina su eteriu dirbti traukos spintoje.
Antra, eteris stovėdamas ilgą laiką sudaro itin sprogų dietileterio peroksidą. Šis junginys nepavojingas, kol būna susimaišęs su eteriu, bet tyčinis ar netyčinis mėginimas išskirti jį nugarinant visą eterį gali baigtis sprogimu.
Paprastai į eterį dedama BHT kuris trukdo susidaryti peroksidui, tam kartais naudojama geležinė viela, bet tai nėra taip efektyvu. Sumaišius eterį su šarmu peroksidai susidaro daug greičiau.
