Douglas DC-1
| Douglas DC-1 | |
| |
| Tipas | Oro laineris |
|---|---|
| Gamintojas | Douglas Aircraft Company  |
| Pirmas skrydis | 1933 m. liepos 1 d. |
| Pagrindiniai naudotojai | Transcontinental & Western Air |
| Pagaminta vnt. | 1 |
| Programos kaina | 325 000 USD |
Douglas DC-1 – pirmasis JAV įmonės „Douglas Aircraft Company“ sukurtas komercinis oro laineris (iš čia ir indeksas – „DC“ – angl. Douglas Commercial), pirmasis DC serijos orlaivio modelis. Nors buvo pagamintas tik vienintelis DC-1, jo konstrukcija tapo pagrindu labai sėkmingiems DC-2 ir DC-3.
Konstrukcija ir gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Idėjos sukurti pilnai metalinį keleivnį monoplaną pradžia laikytina 1931 m. įvykusi aviakompanijos „Trans World Airlines" (TWA) lėktuvo Fokker F-10 avarija. Avarijos priežastimi tapo tarp sparno medienos laminato sluoksnių prasiskvebęs ir sluoksnius laikančius klijus ištirpdęs vanduo. Po nelaimės JAV prekybos departamento Aeronautikos skyrius nustatė griežtus medinių sparnų naudojimo keleiviniuose lėktuvuose apribojimus.[1][2] „Boeing“ atsakymu tapo Boeing 247 – dvimotoris metalinis monoplanas su suskleidžiama važiuokle. Įmonės gamybos pajėgumai buvo rezervuoti „United Airlines“, priklausančios „United Aircraft and Transport Corporation", kuriai taip pat priklausė „Boeing“, poreikiams. TWA reikėjo panašaus orlaivio ir ji paprašė penkių gamintojų pateikti pasiūlymus pagaminti trimotorį 12 vietų metalinės konstrukcijos orlaivį, galintį nuskristi 1 080 mylių (1 740 km) 150 mylių per valandą (242 km/h) greičiu. Daugiausiai iššūkių gamintojams kėlė specifikacijos reikalavimas, kad lėktuvas pajėgtų saugiai pakilti iš bet kurio pagrindiniuose TWA maršrutuose esančio oro uosto (ypač aukštai įsikūrusios ir karšto klimato zonoje esančios Albukerkės), su vienu neveikiančiu varikliu.[3][4]
Donaldas Duglasas (Donald Douglas) skeptiškai vertino šį konkursą. Jis abejojo, ar atsiras paklausa bent 100 orlaivių, ko reikėjo kūrimo išlaidoms padengti. Nepaisant šių abejonių jis pateikė metalinio dvimotorio žemasparnio, talpinančio 12 keleivių, projektą. Lėktuvo įgulą sudarė du pilotai ir stiuardesė. Lėktuvo salone buvo įrengta garso izoliacija, jis buvo šildomas, galėjo kilti ir tūpti veikiant tik vienam varikliui.
Orlaivis viršijo TWA keltus skrydžio reikalavimus daugiausia dėl valdomo žingsnio sraigtų.[5]
D. Duglasas 1935 m. straipsnyje apie DC-2 teigė, kad pirmojo DC-1 projektavimas ir gamyba kainavo 325 000 JAV dolerių.[6]
Eksploatacijos istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo pagamintas tik vienas šio modelio lėktuvas. Pirmą kartą prototipas pakilo 1933 m. liepos 1 d.,[7] pilotuojamas Karlo Koverio (Carl Cover). Orlaivis gavo pavadinimą DC-1 arba Douglas Commercial Model 1.[8] Per pusmetį trukusius bandymus šiuo lėktuvu atlikta daugiau nei 200 bandomųjų skrydžių, kurių metu lėktuvas pademonstravo savo pranašumą prieš tuo metu dažniausiai naudotus Ford Trimotor ir Fokker Trimotor. 1934 m. vasario 19 d. juo atliktas rekordinis skrydis nuo vienos Jungtinių Valstijų pakrantės iki kitos; kelyje užtrukta 13 valandų 5 minutės.[9]
TWA priėmė lėktuvą 1933 m. rugsėjo 15 d. po to, kai buvo atlikta keletas modifikacijų – iki 14 padidinta keleivių talpa, sumontuoti galingesni varikliai. Ši modifikacija gavo naują pavadinimą – DC-2.[10]
Originalųjų DC-1 įsigijo britų ekonomistas Lordas Forbsas (Lord Forbes), kuris juo skraidė iki 1938 m. Tų metų spalį jį įsigijo pirkėjas Prancūzijoje, lapkritį perpardavęs aviakompanijai „Líneas Aéreas Postales Españolas“ (L.A.P.E.). Lėktuvą be šios aviakompanijos taip pat naudojo Ispanijos respublikos karinės oro pajėgos,[11] nuo 1939 m. liepos – aviakompanija „Iberia“, jam davusi pavadinimą „Negron“. Nuo 1938 m. spalio iki 1939 m. balandžio lėktuva sbuvo registruotas numeriu EC-AGN, vėliau – EC-AAE. Po 1940 m. spalio 4 d. įvykusio priverstino nusileidimo Malagoje (pilotas – amerikietis Rodolfo Bay Wright), lėktuvas buvo nurašytas.[12]
Techniniai duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendrieji duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Įgula: 2
- Keleivių: 12
- Ilgis: 60 pėdų 0 colių (18,29 m)
- Sparno mojis: 85 pėdos 0 colių (25,91 m)
- Aukštis: 16 pėdų 0 colių (4,88 m)
- Sparno plotas: 942 kv. pėdų (87,5 m²)
- Sparno profilis:
- Svoris:
- Jėgainė: du devynių cilindrų 690 AG (510 kW) galios žvaigždiniai varikliai Wright SGR-1820F3 Cyclone
- Propeleriai: trimenčiai, metaliniai, keičiamo žingsnio
Skrydžio duomenys
- Greitis:
- maksimalus: 210 mylių per valandą (340 km/h, 180 mazgų)
- kresierinis: 190 mylių per valandą (310 km/h, 170 mazgų) 8 000 pėdų (2 400 m) aukštyje
- Skrydžio nuotolis: 1 000 mylių (1 600 km, 870 jūrmylių)
- Skrydžio lubos: 23 000 pėdų (7 000 m)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Friedman and Friedman Aeroplane Monthly May 2001, pp. 34–40.
- ↑ O’Leary Aeroplane Monthly February 2007, p. 71.
- ↑ Francillon 1979, p. 166.
- ↑ Pearcy Air Enthusiast 1982, p. 60.
- ↑ Smith (1998), p. 10
- ↑ „Douglas Tells Secrets of Speed“, Popular Mechanics, February 1935.
- ↑ Gradidge 2006, p. 9.
- ↑ „Historical Snapshot: DC-1 Commercial Transport“. Boeing. Nuoroda tikrinta April 4, 2022.
- ↑ Air Power History Error in Webarchive template: Empty url., Spring 2010, Vol. 57, No. 1, page 12.
- ↑ Gradidge 2006, p. 299.
- ↑ "Aircraft that took part in the Spanish Civil War. " Archyvuota kopija 2015-02-05 iš Wayback Machine projekto. Aircraft of the Spanish Civil War (zi.ku). Nuoroda tikrinta: February 4, 2011.
- ↑ Gradidge 2006, p. 299.
- ↑ Lednicer, David. „The Incomplete Guide to Airfoil Usage“. m-selig.ae.illinois.edu. Nuoroda tikrinta 16 April 2019.