Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia

55°44′37″š. pl. 25°50′17″r. ilg. / 55.7437°š. pl. 25.8380°r. ilg. / 55.7437; 25.8380

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Zarasų
Savivaldybė	Zarasų rajonas
Gyvenvietė	Dusetos
Adresas	K. Būgos g. 30
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1888 m.
Stilius	neoromanika

Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Dusetose, Sartų ežero pietiniame krante. Neoromaninė, šiek tiek istoristinė.

Istorija

Pirmoji medinė bažnyčia

Bažnyčia Dusetose pastatyta iki 1519 m. Jonas Radvila 1530 m. Dusetų parapijai dovanojo turto. Klebonas turėjo išlaikyti mokyklą, kurią Radvilai buvo įsteigę iki 1530 m. (XVIII a. pastatyta nauja, didesnė mokykla).

Dusetų dvaro grafai Emerencijana Pliaterienė ir Jonas Liudvikas Pliateris 1738 m. pastatė prieglaudą. Po 1740 m. pradėtos kurti parapinės draugijos.

Antroji medinė bažnyčia

1744 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (fundatorius - J. L. Pliateris). Ji buvo kryžminio plano, dvibokštė, turėjo 6 altorius. Tuo metu pastatyta mūrinė varpinė, kurios pirmame aukšte įrengta koplyčia su altoriumi.

Apie 1767 m. klebonas Reminkevičius pastatė altariją.

Klebonas Antanas Petravičius, rėmęs 1863 m. sukilimą ir slaptai laidojęs žuvusius sukilėlius, ištremtas į Rusiją (1871 m. grįžo į Kuršą).

Vikarui Domininkui Korzickiui 1864 m. atimtas dvasininko titulas, jis ištremtas į Tomsko guberniją.

Apie 1870 m. Rusijos valdžia dalį parapijos katalikų (apie Vencavus, Antalieptę) vertė tapti stačiatikiais. Jiems religinius patarnavimus slapta teikdavo Dusetų kunigai. Klebonas Juozapas Rauka 1872 m. bažnyčioje panaikino dalį lenkiškų giedojimų, pamokslus sakė lietuviškai.

Mūrinė bažnyčia

Klebono Antano Rumševičiaus (Dusetose nuo 1880 m.) rūpesčiu 1886–1888 m. pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia.

1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Valdžia 1911 m. neleido steigti Dusetose bibliotekos - skaityklos (slapta parapinė biblioteka įsteigta apie 1890 m.). Bažnyčios varpai 1915 m. išvežti į Rusiją.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą klebonavęs kanauninkas Petras Strelčiūnas parašė parapijos istoriją (išspausdinta 1931 m.). Jo iniciatyva 1931 m. Vladas Čižauskas išdažė bažnyčią. Klebonaujant Juozapui Laurenčikui (1885–1960; 1949–1955 m. kalintas), 1939 m. pastatyta parapijos salė (1940 m. nusavinta). Po Antrojo pasaulinio karo Dusetose gyveno altarista Mykolas Bergenis (1888–1980), Solovkų ir Butyrkų kalinys (1933 m. grįžo į Lietuvą; palaidotas Dusetų bažnyčios šventoriuje).

Klebonai

apie 1767 m. - Reminkevičius
apie 1863 m. - Antanas Petravičius
apie 1872 m. - Juozapas Rauka
nuo 1880 m., apie 1886-1888 m. - Antanas Rumševičius
prieš II pasaulinį karą, apie 1931 m. - Petras Strelčiūnas
apie 1939 m. - Juozapas Laurenčikas
nuo 1996 m. iki 2012 m. Salvijus Pranskūnas
dabar Stanislovas Krumpliauskas

Architektūra

Bažnyčia neoromaninė, šiek tiek istoristinė, stačiakampio plano, su aukštais bokštais. Vidus 3 navų, su skliautais. Yra trys plytiniai altoriai. Juose yra dalis senųjų Leonardo Gogelio skulptūrų. 1930 m. bažnyčią dekoravo Vladas Čižauskas iš Šiaulių. Dusetų bažnyčioje yra vienas istorinis (vargonai) ir penki dailės paminklai: centrinis altorius, sakykla, du kilnojami altorėliai ir paveikslas "Marija su kūdikiu". Vargonai buvo įrengti XIX a. pabaigoje, romantiniai. Meistras nežinomas, manoma, kad 1886 m. pastačius bažnyčią, vargonus įrengęs vokiečių meistras. Medinis centrinis altorius, įrengtas XIX a. 2-je pusėje, turi pereinamųjų iš baroko į klasicizmą stiliaus bruožų. Altorius dekoratyvus, pasižymintis architektūrinių formų ir jame esančių skulptūrų darna. Paveikslas "Marija su kūdikiu" nutapytas aliejiniais dažais ant drobės, užklijuotos ant medžio, su kalstyto metalo aptaisais, kurie dengia drabužius ir foną. Aptaisai sukurti XVIII a. pirmoje pusėje ir yra nevienalaikiai su tapytu kūriniu. 1746 m. grafai Pliateriai padovanojo juos Dusetų bažnyčiai.

Šventoriaus tvora akmenų mūro, su Kryžiaus kelio stočių koplytėlėmis. Kampe įmūryta 4,5 × 4,5 m varpinė (1744 m.; 13 m aukščio, barokinė, mūrinė, 4 aukštų, pirmajame aukšte buvo šv. Kryžiaus koplyčia su altorumi).