Entebės operacija

Entebės operacija
Palestinos-Izraelio konfliktas
Izraelio komandosai iš Sayeret Matkal po operacijos
Data 1976 m. liepos 4 d. Vieta Entebės tarptautinis oro uostas, Uganda Rezultatas 102 iš 106 įkaitų išlaisvinimas
Priešininkai
Izraelis	Palestinos išlaisvinimo liaudies frontas Revoliucinės kuopelės Uganda
Vadai
Yekutiel Adam Dan Shomron Benjamin Peled Yonatan Netanyahu	Wadie Haddad Wilfried Böse Idi Amin
Pajėgos
100 specialiųjų pajėgų karių	7 teroristai ir nežinomas skaičius Ugandos karių
Aukos
Žuvo ir sužeista: žuvo 1 karys ir 5 kariai sužeisti	Žuvo ir sužeista: žuvo 7 teroristai, iki 45 Ugandos karių, nežinomas skaičius sužeistųjų, sunaikinti 11 Ugandos Mikojan MiG-17 lėktuvų
žuvo 4 įkaitai, 10 sužeista

Senasis Entebės oro uosto terminalas 2008 m.

Entebės operacija – karinė Izraelio operacija prieš Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto ir Vokietijos Revoliucinių kuopelių teroristus, 1976 m. birželio 27 d. užgrobusius Air France oro linijų lėktuvą. Jos metu, 1976 m. liepos 4 d., Izraelio specialiosios pajėgos buvo lėktuvais perskraidintos 4000 km į Ugandos Entebės oro uostą, kurio terminale išlaisvino ten laikytus 102 iš 106 įkaitų. Operacijos metu žuvo vyresnysis buvusio Izraelio ministro pirmininko B. Netanyahu brolis, Izraelio specialiųjų pajėgų grupės vadas Yonatan Netanyahu ir buvo sužeisti dar penki Izraelio kariai, taip pat nukauti visi terminale buvę teroristai ir iki 45 Ugandos kareivių. Siekiant pagerbti žuvusį Y. Netanyahu, šis reidas dar vadinamas Yonatan operacija. Reido metu žuvo ir trys įkaitai, tačiau kiti 102 įkaitai buvo išlaisvinti ir nugabenti į Izraelį. Viena įkaitė, lėktuvui nusileidus Entebės oro uoste, dėl apsinuodijimo buvo pervežta į Entebės ligoninę. Po oro uosto terminalo šturmo, Ugandos kareiviai ją nužudė.

Lėktuvo užgrobimas

1976 m. birželio 27 d. aviakompanijos Air France lėktuvas Airbus A300, skridęs maršrutu Tel Avivas – Paryžius nusileido tarpinio sustojimo Atėnų oro uoste, kuriame tuo metu vyko personalo streikas. Tuo pasinaudojo jį užgrobusi keturių teroristų grupė, iš jų du buvo Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto nariai, o kiti du – Vokietijos kraštutinių kairiųjų radikalų, vadinamosios Revoliucinės kuopelės, nariai. Lėktuvui pakilus iš Atėnų oro uosto jame buvo 246 keleiviai ir 12 įgulos narių. Teroristai privertė įgulą nusileisti Libijos Bengazio oro uoste. Bengazyje buvo paleista viena nėščia keleivė, o lėktuvą papildžius kuru, jis birželio 28 d. perskrido į Ugandos Entebės oro uostą. Entebėje prie lėktuvo užgrobėjų prisijungė dar keturi teroristai, kurie pareikalavo paleisti Izraelyje ir keliose Europos valstybėse įkalintus palestiniečius, o to nepadarius iki 1976 m. liepos 1 d., pagrasino šaudysiantys įkaitus. Prezidento Idi Amino vadovaujamos Ugandos karinės pajėgos parėmė teroristus, kurie suskirstė įkaitus į dvi grupes: žydus ir Izraelio piliečius bei didžiają dalį įkaitų iš pirmosios grupės paleido. Lėktuvo įgulos nariai savo noru pasiliko su likusiais terminale įkaitais, nors teroristai leido jiems išskristi kartu su kitais paleistaisiais į Paryžių. Laikomų įkaitais Entebės oro uoste liko 106 asmenys.

Operacijos planavimas

Liepos 1 d. Izraelio vyriausybė bandė vesti derybas su teroristais, siekdama, kad šie atidėtų ultimatumo laiką iki liepos 4 d. Ugandos prezidentas Idi Amin taip pat paprašė teroristų atidėti terminą iki liepos 4 d. Šis laiko atidėjimas Izraeliui leido pasirengti įkaitų išlaisvinimo operacijai. Vienas Izraelio pajėgų karininkas ketverius mėnesius buvo Izraelio pajėgų karinėje misijoje Ugandoje ir suteikė informacijos apie Ugandos pajėgumus, taip pat paaiškėjo, kad Entebės oro uostą statė Izraelio kompanija, todėl buvo rasti šio objekto brėžiniai, pagal kuriuos Izraelyje pastatytas Entebės oro uosto maketas. Mossad nusiuntė savo agentą į Nairobį, kuris lengvu lėktuvu nuskrido iki Entebės oro uosto ir skrisdamas virš terminalo atliko kelias jo nuotraukas. Izraelio vyriausybė susitarė su Kenijos vyriausybe, kad ši leistų Izraelio pajėgų lėktuvams Lockheed C-130 Hercules skristi Kenijos oro erdve ir leistis Nairobio oro uoste pasipildyti kuro. Mossad taip pat apklausė teroristų paleistus ir išskraidintus į Paryžių asmenis, iš kurių sužinojo svarbios informacijos apie įkaitus, jų buvimo vietą terminale, teroristus ir Ugandos kareivius bei jų turimą ginkluotę.

Izraelio specialiųjų pajėgų grupė

Operacijai Entebės oro uoste įvykdyti Izraelis surinko apie 100 karių grupę, kurią suskirstė į tris padalinius: vadovavimo ir kontrolės, specialiųjų pajėgų Sayeret Matkal terminalo šturmo grupės (ją sudarė apie 30 karių, kurių pusė turėjo įsiveržti į terminalą ir išlaisvinti įkaitus, o kita pusė – atremti galimą Ugandos pajėgų ataką) bei palaikymo grupės, kuriai pavesta užkirsti kelią galimam Izraelio transporto lėktuvų užpuolimui, sunaikinti Ugandos karinių oro pajėgų MIG lėktuvus oro uoste, padėti išlaisvintiems įkaitams įlipti į lėktuvus ir juos papildyti kuru.

Skrydis į Entebę

Pakilę keturi Izraelio pajėgų lėktuvai Lockheed C-130 Hercules, praskrido ties Šarm el Šeichu, toliau tęsė skrydį virš Raudonosios jūros vos 30 m aukštyje, kad jų nesusektų Egipto, Saudo Arabijos ir Sudano radarai. Ties pietine Raudonosios jūros dalimi, jie kirto Džibučio teritoriją ir perskridę tarp Somalio ir Etiopijos Ogadeno regiono, pasuko link Viktorijos ežero. Šiuos lėktuvus taip pat lydėjo du Boeing 707, iš kurių viename buvo įrengta karo ligoninė, o kitame – operacijos štabas. Vienas Boeing 707 nusileido Nairobio oro uoste, kitas – visos operacijos metu skraidė virš Entebės oro uosto.

Įkaitų išlaisvinimas

Entebės oro uosto skrydžių valdymo centras 2009 m.

Izraelio lėktuvai Entebės oro uoste nusileido vėlai vakare, apie 23 val. Iš lėktuvų prie oro uosto terminalo šturmo grupė privažiavo Land Rover džipais. Kolonos priekyje vyko juodas Mercedes-Benz, turėjęs suklaidinti Ugandos kareivius, esą juo važiuoja prezidentas Idi Amin. Priartėjus prie terminalo, du Ugandos kareiviai įsakė artėjantiems automobiliams sustoti. Šturmo grupė paleido į juos ugnį iš ginklų su duslintuvais, tačiau vienas iš grupės narių, pastebėjo, kad Ugandos kareiviai dar gyvi ir ėmė šaudyti iš paprasto šturmo šautuvo. Saugodamasi, kad nebūtų iš anksto pastebėta, šturmo grupė nedelsiant atakavo terminalo pastatą. Prieš įsiverždama į terminalą, šturmo grupė įspėjo įkaitus nedelsiant gultis ant žemės, tačiau vienas įkaitas liko stovėti ir atakos metu buvo nukautas. Susišaudymo su teroristais, trukusio mažiau nei dvi minutes, metu žuvo dar du įkaitai bei buvo nukauti visi teroristai. Tuo tarpu Entebės oro uoste nusileidus likusiems Izraelio lėktuvams, šturmo palaikymo grupė sunaikino oro uoste buvusius Ugandos MIG lėktuvus ir oro uosto radarą. Izraelio pajėgoms perkeliant įkaitus į lėktuvus, Ugandos kareiviai ėmė šaudyti iš oro uosto skrydžių kontrolės bokšto. Izraelio pajėgos atsišaudė iš šautuvų ir granatsvaidžių. Šio susišaudymo metu, spėjama, kad snaiperio ugnimi, buvo nukautas Izraelio šturmo grupės vadas Yonatan Netanyahu. Visa operacija, kurios metu buvo nukauti Entebės oro uosto terminale buvę 7 teroristai ir iki 45 Ugandos kareivių, užtruko 53 minutes.

Izraelio lėktuvas po įkaitų išlaisvinimo operacijos nusileidęs Tel Avivo oro uoste

Visi operacijoje dalyvavę lėktuvai iš Entebės oro uosto vienas po kito išskrido į Nairobį, iš kurio perskrido į Tel Avivą.

Ugandos veiksmai po operacijos

Izraelio lėktuvams išskridus iš Entebės oro uosto, Ugandos kareiviai, vykdydami asmeninį Idi Amino įsakymą, nužudė Entebės ligoninėje paguldytą vieną 75 metų amžiaus įkaitę Dora Bloch. Kartu buvo nužudyti ir keli ligoninės gydytojai bei medicinos seserys, bandę tam pasipriešinti. Siekdamas atkeršyti Kenijai už suteiktą paramą Izraelio pajėgoms, Idi Aminas įsakė nužudyti ir kelis šimtus Kenijos gyventojų, gyvenusių Ugandoje.

Tarptautinė reakcija

Ugandos vyriausybė kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, dėl Izraelio karinių veiksmų, kuriais buvo pažeistas Ugandos suverenitetas. Tačiau Saugumo Taryba šiuo klausimu nepriėmė jokios rezoliucijos. Vakarų šalys pasveikino Izraelį su sėkmingai pasibaigusia operacija, o arabų ir socialistinės valstybės Izraelio veiksmus Entebėje įvardijo kaip agresijos aktą.

Operacijos įamžinimas

Įkaitų išlaisvinimo drama Entebės oro uoste buvo pavaizduota keliuose dokumentiniuose ir meniniuose filmuose, tarp kurių ir 2006 m. britų sukurtoje dramoje „Paskutinis Škotijos karalius“. 2012 m. rugpjūtį, Ugandos ir Izraelio oficialūs asmenys Y. Netanyahu pagerbimo ceremonijoje prie Entebės oro uosto skrydžių valdymo centro, pareiškė esą kartu pasiryžę kovoti prieš terorizmą.