Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas (angl. tick-borne meningoencephalitis) – erkinio encefalito viruso sukeliama, erkių platinama infekcinė liga, sukelianti itin ūmius centrinės nervų sistemos uždegimus. Liga užsikrečiama įkandus iksodinei erkei, rečiau – per nepasterizuotą pieną.

Erkinis encefalitas gali pažeisti smegenis (encefalitas), smegenų dangalus (meningitas), arba tiek vieną, tiek kitą (meningoencefalitas).

Veiksmingiausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė yra erkinio encefalito vakcina.^[1]

Susirgimų erkiniu encefalitu pasitaiko didelėje dalyje Europos ir Azijos valstybių.^[2]

Liga pirmąkart aprašyta Austrijoje 1927 m., o ją sukeliantis erkinio encefalito virusas išskirtas 1937 m. tuometinėje SSRS.^[2]

Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus.
Jei galite, sutvarkykite.

Erkinio encefalito plitimas

Erkinis encefalitas gali plisti dviem būdais.^[1] Pirmuoju būdu, erkė (viruso nešiotojas), prisisiurbia prie žmogaus odos paviršiaus maitinimuisi. Pradurdama odą, erkė išskiria seiles, kuriose yra nuskausminamųjų ir kraujo krešėjimą skatinančių medžiagų. Su seilėmis į žmogaus organizmo vidinę terpę taip pat patenka erkinio encefalito virusas (ne kiekviena erkė šį virusą perneša, tik užsikrėtusios). Taip pat erkė gali įsisiurbti ganomiems gyvuliams, naminiams gyvūnams ir tik po to patekti ant žmogaus odos. Antrasis plitimo būdas yra užsikrėtimas per nevirintą pieną, kuomet erkė įsisiurbia galvijui, duodančiam pieną (ožkos, karvės), ir pro įsisiurbimo vietą patekę virusai plinta po organizmą. Encefalito virusai patenka į pieno liaukas ir su pienu yra išskiriami į išorę. Nepakaitinus tokio pieno ir jį suvartojus, žmogus užsikrečia erkiniu encefalitu. Gyvūnai erkiniu encefalitu neserga,^[1] tik jį nešioja kraujyje.

Klinika ir simptomai

Erkinio encefalito inkubacinis periodas (laikotarpis per kurį pasireiškia pirmieji simptomai) yra nuo 2 iki 28 dienų.^[1] Liga pasireiškia dviem bangom. Pirmieji simptomai yra:^[1]

silpnumas;
karščiavimas;
nusiskundimai viso kūno skausmais;
galvos skausmas;

Tokia būsena trunka apie 5-7 dienas.^[1] Kita stadija prasideda praėjus 5-8 dienoms.^[1] Pasireiškia šie simptomai:^[1]

galvos skausmas;
pykinimas;
neurologiniai simptomai;
sprando raumenų rigidiškumas;
Kernigo bei Brudzinskio simptomai;
vokų tremoras.

Diagnostika

Erkinio encefalito diagnostika nėra paprasta, kadangi neretai pirmieji simptomai yra painiojami su gripo ar peršalimo simptomais. Pavasario-vasaros laikotarpiu ligą diagnozuoti yra lengviau, nes tai yra erkių suaktyvėjimo metas. Sužinojus, jog pacientui buvo įkandus erkė, arba jis gėrė nevirintą pieną vasaros metu ir yra pasireiškę pirmieji simptomai pacientą reikia siųsti infektologo konsultacijai.

Sritys, pažeidžiamos erkinio encefalito

Praėjus karščiavimams erkinio encefalito virusas pažeidžia smegenų dangalus. Virusas pirmiausia pažeidžia motoriką. Sutrinka judesiai, jie susilpnėja, kol galiausiai žmogus negali pajudinti kurios nors kūno dalies. Tada atrofuojasi raumenys. Pirmasis pažeidžiamas kietasis dangalas. Vėliau prasideda voratinklinio dangalo pažeidimas, dėl kuri atsiranda kraujotakos sutrikimas smegenyse, atsiranda atminties psichikos sutrikimų. Per vėlai pradėjus gydymą ar negydant, erkinio encefalito virusas, pažeidžia minkštąjį dangalą, tuomet pasireiškia meningitas, paralyžius, gali ištikti koma.^[1]

Profilaktika

Endeminiame erkinio encefalito židinyje rekomenduojama profilaktinė vakcinacija. Grįžus iš miško rekomenduojama apžiūrėti kūną, labiausiai atkreipti dėmesį į kirkšnies, pažastų regioną, nes ten patogiausios vietos erkėms įsitvirtinti.

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 ^1,5 ^1,6 ^1,7 ^1,8 Erkinis encefalitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-05-18.
↑ ^2,0 ^2,1 „Erkinis encefalitas“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nuoroda tikrinta 2024-05-18.