Fajansas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Fajansas – smulkiai akyta, dažniausiai balta keramika, padengta skaidria ir bespalve glazūra.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fajanso pavadinimas kilo nuo Italijos miesto Faencos, kur XVII a. buvo ištobulinta fajansinių dirbinių gamyba.
Fajansiniai dirbiniai paplito dar Senovės Egipte, vėliau IV a. paplito Kinijoje, o XI a. Korėjoje ir Persijoje. Nuo XVI a. pradėjo populiarėti ir Europoje: Prancūzijoje, Nyderlanduose, o vėliau ir Rusijoje.
Lietuvoje paplito XVIII–XIX a. M. Radvilos įsteigto Neborovo fabriko gaminiai.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fajansas yra trijų rūšių:
- Molinis
- Kalkinis
- Feldšpatinis
Visos rūšys skiriasi savo baltmolio ir kvarcinio smėlio proporcijomis. Feldšpatinis fajansas dar savo sudėtyje turi kreidos arba dolomito.
Gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visa turima žaliava sumalama specialiame malūne. Gipsinėse formose ar rankomis sukant žiedžiamąjį ratą suformuojami žiediniai. Pastarieji išdžiovinami ir išdeginami 1250–1280 °C temperatūroje ir padengiami boro arba švino glazūra. Tuomet degama antrą kart 1050–1150 °C temperatūroje, papuošiama dažais ir degama paskutinį kartą 600–900 °C temperatūroje.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Neglazūruotas fajansas sugeria apie 10 % vandens bei praleidžia skysčius ir dujas, todėl iš tokio fajanso gaminami bakteriologiniai filtrai. Glazūruotas fajansas pasižymi geresnėmis techninėmis savybėmis, todėl iš jo gaminami indai, santechnikos gaminiai, plytelės.