Francesco Hayez

Frančesko Hajeso autoportretas (1860, Uficių galerija Florencija)

Frančeskas Hajesas (it. Francesco Hayez, 1791 m. vasario 10 – 1882 m. gruodžio 21 d.) – italų romantizmo dailininkas. Tapė istorines scenas ir portretus. Žymiausi jo darbai yra žanrinės scenos, iš kurių tikriausiai garsiausia - „Bučinys“ (1859, Breros pinakoteka, Milanas).

Biografija

Frančeskas Hajesas gimė 1791 m. vasario 10 d. Venecijoje, neturtingoje prancūzo tėvo ir motinos italės šeimoje. Frančeskas pradėjo mokslus kaip restauratoriaus padėjėjas, vėliau pradėjo mokintis tapybos. 1809 m. jis laimėjo konkursą Venecijos akademijoje paramai gauti ir išvyko į Romą, kurioje mokėsi Kanovos priežiūroje. Romoje Frančeskas susipažino su Engru, kurio dailė jam padarė didelę įtaką. Vėliau neoklasikinis Engro stilius dominuos Frančesko kūryboje, o prie romantikų jis priskiriamas labiau dėl temų turinio, nei stilistikos.

1814 m. Hajesas lankėsi Florencijoje ir gavo mokytojo vietą Neapolyje. Tačiau jau 1815 m., žlugus Napoleono valdžiai Neapolyje, dailininkas grįžo į Romą. Čia 1817 m. jis gavo pirmą reikšmingą užsakymą freskoms Vatikane. 1820 ir 1821 m. Frančeskas lankėsi Milane. 1822 m. galutinai apsistojo Milane. Atliko freskas Milano karališkuosiuose rūmuose (sunaikintos 1843 m.). Nuo 1850 m. Hajesas pradėjo profesoriauti Breros Akademijoje, o 1860 m. tapo jos direktoriumi. Apsilankė Vienoje tam, kad nutapyti imperatorio Ferdinando I portretą. Breros pinakotekoje šiuo metu sukaupta stambiausia Hajeso darbų kolekcija.

Frančeskas Hajesas savo darbų paprastai nepasirašinėjo ir nedatavo. Jis laikomas pereinamos fazės iš neoklasicizmo į romantizmą Italijoje dailininku. Austrijos imperatorius pakėlė jo rangą į riterių. Dailininkas mirė 1882 m. gruodžio 21 d. Palaidotas Cimitero Monumentale prie Porta Volta vartų Milane. Kaip ir kitų Europos romantikų, Hajeso kūryba buvo siejama su nacionalinio išsivadavimo ir vienybės judėjimais. 1841 m. italų revoliucionierius Giuseppe Mazzini paskelbė Hajesą „nacionaliniu tapytoju“.

Darbų galerija

• 
  „Rinaldas ir Armida“ (apie 1814, Akademijos galerija, Venecija)
• 
  „Carolina Zucchi portretas“ (1825, Valstybinė Senovės meno galerija, Turinas)
• 
  „Giulio Vigoni portretas“ (1830, privati kolekcija, Milanas)
• 
  „Pargos pabėgėliai“ (1831, Valstybinė pinakoteka, Brešija)
• 
  „Gulinti odaliska“ (1839, privati kolekcija, Milanas)
• 
  „Dožo Giacomo Foscari paskutinis susitikimas su šeima“ (apie 1840, Piazza Scala galerija, Milanas)
• 
  „Alessandro Manzoni portretas“ (1841, Breros pinakoteka, Milanas)
• 
  „Teresa Barri Stampa portretas“ (1849, Breros pinakoteka, Milanas)
• 
  „Antonietta Negroni Prati Morosini portretas“ (1858, Modernaus meno galerija, Milanas)
• 
  „Bučinys“ (1859, Breros pinakoteka, Milanas)

Nuorodos

• Francesco Hayez WGA tinklalapyje
• treccani.it