Gamta
Kitos reikšmės – Gamta (reikšmės).
Gamta – fizinis pasaulis, kurį sudaro įvairūs augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai. Gamta apima visa, kas egzistuoja – biotinę (gyvąją) ir abiotinę (fizinę) aplinką.
Žemė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemė yra vienintelė žinoma planeta, kurioje yra gyvybė. Jos naturalios ypatybės yra tiriamos įvairių mokslinių sričių. Saulės sistemoje, tai yra trečioji nuo Saulės nutolusi planeta, tai didžiausia sausuminė planeta ir penktoji pagal savo dydį. Žemės ryškiausi klimato bruožai yra du dideli poliariniai regionai, dvi palyginti plačios temperatūrinės zonos ir platūs tropiniai pusiaujo ir subtropikų regionai.[1]
Geologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geologija yra mokslas apie kietus kūnus ir apie skystąsias medžiagas, kurios sudaro Žemę. Geologijos sritis apima Žemės medžiagų sudėties, struktūros, fizikinių savybių, dinamikos ir jų istorijos tyrimus, taip pat tiria, kaip šios medžiagos formuojasi, juda ir keičiasi.
Istorinė perspektyva
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemė susiformavo prieš 4,58 milijardus metų iš tarpžvaigždinės medžiagos, kartu su Saule ir kitomis planetomis.[3] Mėnulis susiformavo maždaug 20 milijonų metų vėliau. Iš pradžių išlydytas Žemės išorinis sluoksnis atšalo, taip susidarė kietosios dulkės. Dujų išsiveržimas ir ugnikalnių aktyvumas aktyviai formavo pirmapradę atmosferą. Vandens garai, kurie daugiausiai kilo iš atkeliavusių iš kometų ledo, sukūrė vandenynus ir kitus vandens šaltinius.[4]
Gyvybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nors ir nėra universalaus gyvybės apibrėžimo, mokslininkai vieningai sutaria, jog biologinei gyvybei yra būdinga organizacija, metabolizmas, ląstelių augimas, prisitaikymas, reakcija į dirgiklį ir dauginimasis. Būtybė su šiomis savybės paprastai yra laikoma gyva. Tačiau, ne kiekvienas gyvybės apibrėžimas laiko šias savybės būtinas. Žmogaus sukurta dirbtinė gyvybė taip pat gali būti laikoma gyvybe.
Augalai ir gyvūnai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aristotelis suskirstė visas gyvas būtybes į augalus ir gyvūnus. Karlo Linėjaus sistemoje Aristotelio grupės virto karalystėmis. Nuo tada jau buvo aišku, jog augalų karalystė buvo įtraukusi nesusijusias grupes, pvz., grybus ir kelias dumblių grupes, kurios buvo perkeltos į naujas karalystes, nors vis tiek kai kur dar minimos kaip augalai. Bakterinė gyvybė dažnai priskiriama prie floros ir kai kurios klasifikacijos naudoja terminą „baterinė flora“, atskirai nuo „augalų floros“.
Tarp daugelio būdų klasifikuoti augalus yra regioninė flora, kuri, priklausomai nuo studijų srities, gali įskaityti ir fosilinę florą, senų augalų liekanas iš praėjusios eros.
Gamtos mokslai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslai, tiriantys gamtą, vadinami gamtos mokslais.
- Biologija tiria gyvąją gamtą – visus augalus ir gyvūnus, jų sąveikas su kitais gyvūnais ir su negyvąja gamta.
- Geologija tiria negyvąją gamtą – uolienas, mineralus, naudingas iškasenas, jų slūgsojimo ir susidarymo sąlygas.
- Chemija tiria cheminius elementus, jų junginius, bei pastarųjų savybes ir reakcijas
- Fizika tiria medžiagas ir jėgas, jų savybes ir sąveikas.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „World Climates“. Blue Planet Biomes. Nuoroda tikrinta 2006-09-21.
- ↑ Margulis, Lynn; Dorian Sagan (1995). What is Life?. New York: Simon & Schuster. ISBN 0-684-81326-2.
- ↑ first=G. Brent |last=Dalrymple |date=1991 |title=The Age of the Earth |publisher=Stanford University Press |location=Stanford |isbn=0-8047-1569-6
- ↑ Morbidelli, A.; et al. (2000). „Source Regions and Time Scales for the Delivery of Water to Earth“. Meteoritics & Planetary Science. 35 (6): 1309–1320. Bibcode:2000M&PS...35.1309M. doi:10.1111/j.1945-5100.2000.tb01518.x. ISSN 1086-9379.
| ||||||||||||||||||||