Gimstamumas
metai | gimst. | metai | gimst |
---|---|---|---|
1950-1955 | 37,2 | 2000-2005 | 21,2 |
1955-1960 | 35,3 | 2005-2010 | 20,3 |
1960-1965 | 34,9 | 2010-2015 | 19,4 |
1965-1970 | 33,4 | 2015-2020 | 18,2 |
1970-1975 | 30,8 | 2020-2025 | 16,9 |
1975-1980 | 28,4 | 2025-2030 | 15,8 |
1980-1985 | 27,9 | 2030-2035 | 15,0 |
1985-1990 | 27,3 | 2035-2040 | 14,5 |
1990-1995 | 24,7 | 2040-2045 | 14,0 |
1995-2000 | 22,5 | 2045-2050 | 13,4 |
Gimstamumas – demografinis rodiklis, nusakantis, kiek gimimų per metus tenka 1000 gyventojų tam tikroje teritorijoje.
2008 m. valstybių gimstamumas svyravo nuo 7,64 gimimų/1000 gyventojų per metus Japonijoje iki 51,6 gimimų/1000 gyventojų per metus Nigeryje. Lietuvos gimstamumas 2009 m. buvo 9,11 gimimų 1000 gyventojų. Viso pasaulio gimstamumas 2009 m. buvo 19,95 gimimų/1000 gyventojų per metus.[2] Pasaulio gimstamumas jau daugiau nei 100 metų mažėja, bet kadangi mirtingumas mažėja sparčiau, apskritai gyventojų skaičius didėja. Kadangi išsivysčiusiose šalyse mirtingumo mažėjimas sulėtėjo, o gimstamumas ir toliau mažėja, jų populiacija auga lėčiau arba mažėja. Mažiau išsivysčiusiose šalyse gimstamumas pradėjo mažėti vėliau.[3]
Naudojant gimstamumą ir mirtingumą galima apskaičiuoti ir teritorijos natūralų prieaugį (natūraliu vadinamas todėl, kad nekreipia dėmesio į migraciją). Gimstamumas priklauso nuo teritorijos pasiskirstymo pagal amžių, todėl nenusako, kiek vidutiniškai vaikų pagimdo moteris. Tam yra naudojami kiti rodikliai.
Tiek labai didelis, tiek labai mažas gimstamumas yra laikomas blogu dalyku. Gimstamumu rūpinasi nemaža dalis valstybių valdžių. Kai kuriose valstybėse (pvz., Kinijoje) gimstamumą norima sumažinti, kitose (pvz., Lietuvoje, Italijoje) – padidinti. Vienas iš būdų didinti gimstamumą yra duoti pinigines išmokas naujoms motinoms. Gimstamumas mažinamas informacijos apie kontracepciją platinimu, privilegijų mažiau vaikų turinčioms šeimoms suteikimu ir kitais būdais. Paprastai didelis gimstamumas yra asocijuojamas su prasta sveikata, maža vidutine gyvenimo trukme, prasta gyvenimo kokybe, žemesne moterų padėtimi ir prastesniu švietimu.