Graikų dievai
Graikų dievai – senovės graikų garbinti dievai. Jie buvo vaizduojami kaip turintys ypatingų galių ir esantys nemirtingi. Graikų dievai buvo nemirtingi laiko atžvilgiu, nors tarpusavio kovose galėjo būti sužeidžiami ir nužudomi. Jie galėjo transformuoti gyvus padarus, veikti žmonėms nepavaldžius dalykus, buvo personifikuotos stichijos, kaip meilė, saulė, kerštas, jūros gelmė ir kt. Buvo tikima, kad dievai valdo kiekvieną gyvenimo sferą. Išskirtinai daug dievų turėjo vandens stichija: Okeanas, upių dievai, nimfos, jūros dievybės, kadangi Graikija – jūrinė valstybė.
Pasaulį valdančių dievų elitą sudarė trys dievų generacijos. Pirmoji karta buvo pirmapradžiai dievai: Gaja, Uranas, Erotas, Erebas ir kt. Antroji generacija titanai, kurie nuvertė pirmąją. Trečioji Olimpo dievai analogiškai antrajai nuvertė antrąją ir įsigalėjo pasaulyje.
Olimpo dievų periode pasirodo didvyriai, įveikiantys pabaisas. Persėjas užmuša Medūzą, Belerofontas – Chimerą, Melagras – Kalidono šerną ir t. t. Ne tik mirtingieji kovoja su pabaisomis, tą patį daro ir dievai. Pats Dzeusas kovoja su įvairiomis pabaisomis, įveikia titanus, kiklopus, Tifoną, gigantus įkalina Tartare.
Moteriškos dievybės, kildinamos iš deivės Motinos senovinio pavidalo, įgauna naujų funkcijų. Hera tampa santuokos ir monogamijos deive, Demetra globoja žemdirbystę ir t. t. Dievai ir didvyriai mituose įgauna naują pavidalą. Anksčiau buvę grėsmingomis ir nesutramdomomis jėgomis, tampa daugiau orientuoti į žmogų ir harmoningesni.
Graikų dievų sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Acheloja – menka mėnulio dievybė.
- Adikija – neteisybės deivė.
- Adefagija – apsirijimo deivė.
- Adranas – dievas, garbintas Sicilijoje ir atlikęs panašias funkcijas kaip Dzeusas ir Hefaistas.
- Adonis – augimo dievas, Afroditės mylimasis.
- Aega – menka saulės dievybė, Helijo ir Gajos dukra.
- Aetonas – bado dievas.
- Aigipanas – pusiau ožys, pusiau žuvis, gyvuliškas dievas.
- Aidos – kuklumo ir pagarbos personifikacija.
- Agatodemonas – žemdirbystės, sėkmės, sveikatos dievas.
- Agdistis – hermafroditinė dievybė, Dzeuso ir Kibelės vaikas.
- Aglaja – Hefaisto žmona, Asklepijo ir Epionės duktė.
- Afroditė – meilės ir grožio deivė.
- Afaja – deivė, identifekuota su Atėne ar Artemide.
- Akeso – gydymo deivė, Asklepijo ir Epionės dukra.
- Akratas – nemaišyto vyno dievas.
- Alastoras – šeimyninių vaidų personifikacija.
- Alatėja – tiesos ir nuoširdumo deivė.
- Alfėjas – upės dievas, Okeano ir Tetijos sūnus.
- Alektrona – senovinė deivė, laikyta saulės dukra.
- Amfitritė – jūrų dievo Nerėjo ir Doridės dukra, Poseidono žmona.
- Anankė – likimo personifikacija, morių motina.
- Anemojos vėjai:
- Anteras – netrokštamos meilės, meilės paniekinimo personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
- Antėja – daržų, gėlių deivė.
- Aonas – Poseidono sūnus.
- Apatė – apgaulės personifikacija, gimė iš Niktės.
- Apolonas – menų, grožio ir šviesos dievas.
- Aretė – dorybės deivė, Praksidikės dukra.
- Arėjas – karo dievas.
- Aristėjas – menkas dievas, Apolono ir Kirenės sūnus.
- Argija – tingumo personifikacija.
- Artemidė – medžioklės deivė.
- Asklepijas – gydytojų ir gydymo meno dievas.
- Astraja – tiesos deivė, Dzeuso ir Temidės duktė, pavirtusi Mergelės žvaigždynu.
- Atė – pažeminimo, gėdos personifikacija.
- Atėnė – išminties, teisingumo ir karo deivė.
- Azija – titano Japeto žmona.
- Bentesikimė – Poseidono ir Amfitritės dukra.
- Bija – galios personifikacija, Palanto ir Stiksės dukra.
- Brizo – jūreivių ir žvejų globėja.
- Charitės – geranoriškos, malonios ir linksmos deivės.
- Charonas – Hado keltininkas, Niktės ir Erebo sūnus.
- Chaosas – pirmykštė beformė tuščia erdvė, iš kurios atsirado pirmieji dievai.
- Chronas – amžinas laikas.
- Chloridė – pavasario deivė.
- Deimas – siaubo personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
- Demetra – žemdirbystės deivė.
- Dionisas – vyndarystės, ekstazės dievas.
- Dionė – Atlanto dukra, Dzeuso žmona.
- Dikajosinė – teisingumo personifikacija.
- Disnomija – nusikaltimo personifikacija.
- Dzeusas – vyriausias Olimpo dievas, žemės ir dangaus valdovas.
- Eileitija – gimdyvių deivė.
- Elpis – vilties personifikacija.
- Enio – siaubo personifikacija, senovinė dievybė, Arėjo dukra ir bendražygė.
- Eolas – vėjų valdovas.
- Erebas – požeminio pasaulio tamsa, pirmapradis dievas.
- Eridė – nesantaikos deivė.
- Erinijos – keršto deivės, Gajos dukterys.
- Erotas – meilės dievas, Afroditės sūnus arba pirmapradis dievas.
- Ersa – rasos deivė, Dzeuso ir Selenos dukra.
- Eteris – kosmoso ir dangaus personifikacija, gimė iš Niktės ir jos brolio Erebo.
- Euribija – Poseidonui pavaldi jūros dievė, Ponto ir Gajos dukra.
- Fanas – pirmapradis seksualinio troškimo dievas.
- Femė (Osa) – šlovės, gandų ir paskalų personifikacija.
- Filotija – draugystės, prisirišimo personifikacija, gimė iš Niktės.
- Fobas – baimės personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
- Forkinas (Forkijas) – jūros dievybė, Gajos ir Ponto sūnus, jūrų gelmių personifikacija.
- Fusis – pirmapradė gamtos personikacija.
- Gaja (Gėja) – Žemės personifikacija, pirmapradė deivė.
- Geras – senatvės personifikacija, gimė iš Niktės.
- Glaukas – jūros dievas, jūreivių ir žvejų globėjas.
- Gorgonės – jūrų dievų Forkino ir Keto dukros, Gajos anūkės.
- Grajos – įvairios neigiamos deivės, Forkono ir Keto dukterys;
- Hadas – mirusiųjų pasaulio dievas, Dzeuso ir Poseidono brolis.
- Harmonija – žmonių santykių harmonijos ir santarvės deivė, Arėjo ir Afroditės dukra.
- Harpokratas – pirmos ankstyvos žiemos saulės personifikacija.
- Hidras – pirmapradis vandens dievas;
- Higėja – sveikatos, švaros deivė, Asklepijaus dukra.
- Himeras – geismo, aistros personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus.
- Himenajus – santuokos dievas.
- Hipnas – miego dievas.
- Hebė – jaunystės deivė.
- Hefaistas – kalvystės dievas.
- Heliadai – Helijo vaikai (dalis buvo mirtingi).
- Hemera – dienos personifikacija, gimė iš Erebo ir Niktės.
- Hekatė – nakties sapnų ir stebuklų deivė.
- Hera – santuokos deivė, Dzeuso žmona, Krono ir Rėjos dukra.
- Hermis – dievų pasiuntinys, pirklių globėjas.
- Heskihija – ramybės deivė.
- Horos, Dzeuso ir Temidės dukterys:
- Pirmoji karta:
- Antroji karta:
- Trečioji karta:
- Valandos (ne visų pripažįstama):
- Augė – pirmoji šviesa;
- Anatolė – saulėtekis;
- Muzika – muzikos ir studijų valanda;
- Gimnastika – gimnastikos, pratimų valanda;
- Nimfė – švarinimosi valanda (prausimasis, maudymasis);
- Mesembrija – vidurdienis;
- Spondė – po priešpiečių išliejant vyno aukojimas;
- Eletė – maldininkas (maldos metas), pirmosios popietės darbo valandos;
- Aktė (Kipris) – valgymas, malonumas, antrosios popietės darbo valandos;
- Hespera (Hesperis) – vakaras;
- Didis (Dysis) – saulėlydis;
- Arktos – paskutinė šviesa;
- Homonoja – santarvės deivė, Praksidikės dukra.
- Hormė – pastangos, aktyvios veiklos personifikacija.
- Hestija – šeimos židinio deivė.
- Iridė – vaivorykštės deivė, okeanidė, vandenynų nimfos Elektros dukra, Heros pasiuntinė.
- Jalisa – deivė, garbinata Rodo saloje.
- Jambė – įžeidžiančio humoro deivė, Pano ir nimfos Echo duktė.
- Jaso – gydimo personifikacija, Asklepijo ir Epionės duktė.
- Kabeirai – orgijų dievybių grupė, Hefaisto ir Kabeiro sūnūs.
- Kaeras – galimybės, puikios progos personifikacija.
- Kakija – ydų ir sugedusios moralės deivė.
- Kamira – deivė, garbinata Rodo saloje.
- Kariatija – riešutmedžio deivė.
- Kerės – Erebo ir Niktės dukterys, mirties dvasios.
- Keto – pavojaus jūroje personifikacija, Gajos ir Ponto dukra.
- Kirkė – Helijo ir Persės dukra, gyvenusi Ajajės saloje.
- Komas – linksmybių dievas.
- Kratosas (Cratos) – jėgos ir stiprumo personifikacija, Palanto ir Stiksės sūnus.
- Krisas – aukso dievas, Dzeuso sūnus.
- Ktesijas – namų ūkio dievas, Praksidikės sūnus.
- Ladonas – Ladono upės Arkadijoje dievas, Okeano ir Tetijos sūnus.
- Lampetija – šviesos personifikacija, Helijo dukra.
- Letė – užmaršties personifikacija, Eridės dukra.
- Leukotėja – senovinė jūros dievybė.
- Linda – deivė, garbinta Rodo saloje.
- Lisa – beprotybės deivė, Niktės ir Urano dukra.
- Litajos – maldų personifikacijos, Dzeuso dukterys.
- Manija – beprotybės personifikacija.
- Meandras – Meandro upės dievas, Okeano ir Tetijos sūnus.
- Moiros – likimo deivės.
- Moras – pražūties personifikacija, gimė iš Niktės.
- Momas – kaltės personifikacija, gimė iš Niktės.
- Mormo – deivė, kandžiojusi blogus vaikus, Hekatės mylimoji.
- Mūzos – trys pirmosios, vėliau dar devynios menų deivės:
- Trys pirmosios mūzos:
- Devynios tradicinės mūzos, Mnemosinės ir Dzeuso dukros:
- Kaliopė – epinės poezijos mūza;
- Klio – istorijos mūza;
- Erata – elegijos mūza;
- Euterpė – muzikos mūza;
- Melpomenė – tragedijos mūza;
- Polymnija – lyrinės poezijos mūza;
- Terpsichorė – šokio ir chorinių himnų mūza;
- Talija – komedijos ir idilijos mūza;
- Uranija – astronomijos, astrologijos ir geometrijos mūza;
- Nikė – pergalės personifikacija, Palanto ir Stiksės dukra.
- Niktė – nakties tamsa, pirmapradė deivė.
- Nimfos – gamtos deivės, dievų palydovės:
- Driadės – miško nimfos;
- Hamadriadės – nimfos, buvusios medžio dalimi;
- Hesperidės – driadės, Atlanto ir Hesperos keturios dukterys;
- Najadės – šaltinių ir upelių nimfos;
- Nereidės – jūros nimfos, gražuolės Nerėjo ir Doridės dukterys;
- Lampadės – požeminio pasaulio nimfos.
- Oreadės – kalnų nimfos.
- Plejadės – titano Atlanto ir okeanidės Plekonės dukros.
- Okeanidės – vandenynų nimfos, Okeano dukterys.
- Nemezidė – griežto teisingumo, pražuvimo, keršto deivė, Niktės dukra.
- Nerėjas – Egėjo jūros dievas, Gajos ir Ponto sūnus.
- Nesojos – salų personifikacijos;
- Oenotropajos:
- Okeanas – titanas, vandenyno dievas.
- Oneirojai – miego ir sapnų dievai:
- Pajanas – dievų gydytojas.
- Panas – piemenų ir bandų dievas.
- Pandija – ryškumo personifikacija, Dzeuso ir Selenos dukra.
- Palantas – Stksės vyras, Krejo ir Euribijos sūnus.
- Panacėja – gydymo deivė, Asklepijos ir Epionės duktė.
- Peitė (Peitija) – įtikinimo ir sugundymo personifikacija. Afroditės ir Hermio dukra.
- Penija – skurdo personifikacija.
- Pentas – liūdesio, sielvarto personifikacija.
- Praksidikė – teisminės bausmės deivė.
- Priapas – derlingumo dievas, Dioniso ir Afroditės sūnus.
- Protėjas – senovinis jūrų dievas.
- Plutas – turto personifikacija, Demetros ir Jasiono sūnus.
- Ponas – sunkaus darbo personifikacija, gimė iš Niktės.
- Pontas – senovinis jūrų dievas (jūrų giluma), Gajos ir Eterio sūnus.
- Poras – tikslingumo, praktinių sumetimų personifikacija.
- Poseidonas – vyriausias jūrų dievas, Krono ir Rėjos sūnus.
- Potamai – upių ir ežerų personifikacijos, Okeano ir Tetidės vaikai (apie 100 dievų).
- Persefonė – atgimstančios gamtos, mirusiųjų pasaulio deivė.
- Soteras (Soterija) – saugumo ir išsigelbėjimo nuo bėdos personifikacija.
- Talasa – pirmapradė jūros deivė, Eterio ir Hemeros dukra.
- Tanatas – mirtis, gimė iš Niktės.
- Tartaras – begalinė bedugnė, požemio pasaulis, pirmapradis dievas.
- Taumas – jūros pagarbi netikėtumo personifikacija, Gajos ir Ponto sūnus.
- Telchinai – Olimpo dievų palydovai, Ponto ir Talasos vaikai.
- Telesforas – Asklepijaus sūnus, simbolizuoja atsigavimą po ligos.
- Tesidė – pirmapradė kūrimo personifikacija.
- Tichė – sėkmės deivė.
- Titanai:
- Urano vaikai:
- Titanų vaikai:
- Triajos – trys gamtos deivės.
- Tritonas – jūros gelmių pasiuntinys, Poseidono ir Amfitritės sūnus.
- Uranas – dangaus dievas, nuverstas nuo sosto Krono, savo sūnaus.
- Urėjai (Ourea) – kalnų dievai.
- Zagrėjas – Dzeuso sūnus, kuris vėliau tapo Dionisu.
- Zelas – uolumo personifikacija, Palanto ir Stiksės sūnus.