Gramatinė reikšmė

Gramatinė reikšmė – žodį kaip kurią nors kalbos dalį atskleidžianti reikšmė. Gramatinės reikšmės žodžius jungia į kalbos dalis. Gramatinės reikšmės nurodomos galūnėmis, priesagomis, priešdėliais, pagalbiniais žodžiais ir kt.

Leksinės ir gramatinės reikšmių skirtumas (kiekviena šių taisyklių neabsoliuti ir gali būti pateikti priešingi pavyzdžiai):

1. Gramatinės reikšmės neuniversalios, ne tokios gausios, sudaro uždarą, labiau stuktūruotą klasę.
2. Gramatinės reikšmės, priešingai negu leksinės, atsiskleidžia privalomu, „priverstiniu“ būdu. Pavyzdžiui, kalbantysis lietuviškai negali „išvengti“ veiksmažodžio skaičiaus kategorijos, kalbantysis angliškai – daiktavardžio apibrėžtumo ir t. t. Drauge, sakykime, japonų kalboje skaičiaus kategorija nėra gramatinė, nes ji reiškiama fakultatyviai kalbėtojui panorėjus. Gramatinių reikšmių būtinumas aprašytas F. Boaso ir R. Jakobsono darbuose. Pasak neformalaus A. Zalizniako pateikto apibrėžimo, gramatinės reikšmės yra tos, „kurių nurodymas būtinas visoms tam tikros klasės leksemos formoms“.
3. Leksinės ir gramatinės reikšmės skiriasi savo formaliosios raiškos būdais ir priemonėmis.
4. Gramatinės reikšmės gali nevisiškai atitikti už kalbos ribų esančias realijas (taigi skaičiaus, laiko kategorijos paprastai daugmaž atitinka tikrovę, tačiau daiktavardžio kėdė moteriškoji giminė ir daiktavardžio stalas vyriškoji giminė yra motyvuotos tik jų galūnių).

Literatūra

• Галіна Андарала, Віктар Бекіш, Сяргей Берднік (1994). Пад рэд. Ларысы Грыгор’евай (red.). Беларуская мова. Вучэбны дапаможнік для пед. ВНУ. Менск: Вышэйшая школа. p. 366. ISBN 5-339-00950-5.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)